Nuoroda į originalą
Vedėjas Deividas Kapablanka: Kaip laikotės, bičiuliai? Su jumis Deividas, dar žinomas kaip reverslong! Šiandien pas mus vėl svečiuojasi Tomas Hougaardas, ir tikrai turime apie ką pasikalbėti! Spalį Tomas kalbėjo mūsų konferencijoje Los Andžele. Renginys buvo tiesiog nuostabus!.. Surengėme jį City Club, 51-ajame aukšte. Susirinko treideriai iš viso pasaulio ir visa The Friendly Bear bendruomenė! Buvo taip smagu, kad suplanavome dar vieną konferenciją, šįkart Argentinoje! Ji vyks kovo 23 dieną – atvykite, labai jūsų lauksime! Artėjant naujai konferencijai mudu su Tomu nusprendėme įrašyti tinklalaidę: aptarti praėjusį renginį, papasakoti, kaip mums sekasi, ir pasikalbėti apie būsimą susitikimą Argentinoje. Taigi, Tomai... Kaip laikotės?
Tomas Hougaardas: Žinote, tas renginys Los Andžele man buvo ypatingas. Mėgstu pasinerti į grafikus, visa galva pasinerti į pinigų uždirbimą prekiaujant!.. Tačiau kartais vis dėlto reikia išeiti iš namų! Trumpam palikti treidingą nuošalyje... Na, gal ne visiškai – kartais galima šiek tiek paprekiauti ir nešiojamuoju kompiuteriu!
Ankstesnį kartą Los Andžele lankiausi su mama, likus nedaug laiko iki jos mirties. Tuomet atskridome į San Fransiską ir išsinuomojome Mustang kabrioletą... Nežinau, kam [juokiasi]! Turbūt tai buvo savotiška vaikystės svajonė – kabrioletu pravažiuoti Ramiojo vandenyno pakrantės greitkeliu. Nuvažiavome iki pat Los Andželo... Deja, tąkart miesto apžiūrėti nepavyko. Vėliau dėl to labai gailėjausi! Tad kai pasiūlėte dalyvauti renginyje Los Andžele, šios galimybės griebiausi abiem rankomis! Visas dienas, kuriomis nevyko konferencija, tiesiog klaidžiojau Los Andželo gatvėmis. Užklydau ir į kelias vietas, į kurias eiti nederėjo! Bet tai jau mano kaltė. Taip pat aplankiau 7th ir Main gatvių sankryžą. Ten stovi pastatas, ant kurio stogo kadaise buvo nufilmuotas U2 vaizdo klipas. Ši airių grupė buvo mano vaikystės dievaičiai... Pirmąkart tą vietą pamačiau per MTV, kai man buvo vos 18–19 metų... Pasijutau tarsi grįžęs 30 metų į praeitį!..
Esu jums labai dėkingas, kad nusprendėte surengti šį renginį. Tokie susitikimai man suteikia energijos. Negalima nustoti mokytis! Manau, tai labai sveika ir naudinga filosofija. Visada išlikite smalsūs! Neskubėkite teisti. Būkite atviri tam, ką patiriate ir sužinote...
Jūsų renginyje, ko gero, dalyvavo apie 130–150 žmonių. Mano pranešimas truko maždaug pusantros valandos, o paskui... Dar kokias penkias valandas atsakinėjau į klausimus [juokiasi]! Bet man tai patiko! Buvo įdomu išgirsti klausytojų istorijas.
Tiesa, pastebėjau, kad į daugelį klausimų iš pradžių net nežinojau, ką atsakyti! Pavyzdžiui, keista girdėti, jog kažkam sunku atsikelti aštuntą ar devintą ryto, kai pats pabundi maždaug 4.30, tuoj pat šoki iš lovos ir imi dirbti... Jaučiu, kad tiesiog turiu atlikti tam tikrus veiksmus – tuos, kurie veda prie norimo rezultato. Man nereikia motyvacijos! Turiu pakankamai patirties, uždirbtos sunkiu darbu, kad žinočiau: jeigu susikursiu aplinką, palaikančią įpročius ir elgesį, vedančius pasirinkto tikslo link, anksčiau ar vėliau pasieksiu norimų rezultatų. Ir gyvenime apskritai, ir treidinge! Tad kai kas nors klausia, kaip sugebu taip anksti keltis ir iš kur semiuosi motyvacijos, atsakyti nelengva. Man nereikia papildomų paskatų – tiesiog einu ir darau! Tačiau, manau, tiesa tokia: pirma, man tai tiesiog patinka. Antra, jaučiu, kad tai mano pranašumas. Trečia, nuo to tiesiogiai priklauso mano uždarbis.
Nežinau, ar jau jums apie tai pasakojau... Turbūt pasakojau! Ši kelionė į Los Andželą man buvo ypatinga dar ir todėl, kad esu didelis Kobės Brajanto gerbėjas. Iškart noriu atsiprašyti: apie krepšinį visiškai nieko neišmanau! Kartą net teko klausti, kaip vadinamas tas daiktas, į kurį žaidėjai stengiasi įmesti kamuolį. Regis, lankas [angl. hoop – lankas]?..
Vedėjas Deividas Kapablanka: Taip, lankas!
Tomas Hougaardas: Tikrai! Kartą buvau nuėjęs į Los Angeles Lakers rungtynes. Ir štai dar vienas mano naivumo pavyzdys... Pamaniau, kad būtų puiku nusipirkti vietas pirmoje eilėje, prie pat aikštelės! Tačiau ten sėdėdamas nieko nematai! Reikėjo rinktis vietas aukščiau! Vis dėlto Kobė Brajantas mane visada žavėjo tuo, kad sunkų darbą sugebėjo paversti savo tapatybės dalimi. Jis visuomet dirbo daugiau už komandos draugus ir varžovus. Jis ne šiaip treniravosi tris kartus per dieną – tai tapo jo paties dalimi.
Manau, norint pasiekti sėkmę treidinge, svarbu priimti save ir suprasti, kiek esi pasirengęs į tai įdėti. Jeigu prekybai skiriate vidutiniškas pastangas, greičiausiai ir rezultatai bus vidutiniški. Tačiau jeigu jaučiate tikrą aistrą prekybai, jeigu galite ją paversti savo tapatybės dalimi... Nors... Nežinau, ar turėčiau dalyti tokius patarimus! Aistra treidingui man ne visada išėjo į naudą. Kalbu apie santykius, santuoką, skyrybas, vaikus... Ne kiekvienas artimasis susitaikys su tuo, kad mylimo žmogaus gyvenime yra kažkas, kas jam reiškia tiek daug, jog visa kita kartais pasitraukia į antrą planą. Manau, su tuo teko susidurti ir Kobei Brajantui. Juk jis turėjo žmoną ir vaikų. Sprendžiant iš publikacijų, jo gyvenime ne visada viskas klostėsi sklandžiai. Jis buvo apsėstas savo veiklos. Aš taip pat. Ko gero, tai turi trūkumų... O sėkmė visada turi savo kainą. Visada.
Vis dėlto manau, kad laikui bėgant darosi lengviau. Padeda patirtis, savianalizė ir, svarbiausia, bendravimas. Tai labai svarbu! Deividai, jūs gerokai jaunesnis už mane, dar nesukūrėte šeimos, dar neturite vaikų – bent jau kiek žinau! Tačiau galbūt vieną dieną jūs, kaip ir daugelis mūsų klausytojų, pajusite, kad esate plėšomas į dvi puses. Kad iš tikrųjų norite skirti laiko savo antrajai pusei, bet kartu norite pasiekti sėkmę prekyboje. Pastebėjau, kad santykiuose naudinga nuo pat pradžių pasakyti, kas tau svarbu, kartu parodant, jog esi pasirengęs kompromisui. Tai padeda vienam kitą suprasti. Anksčiau, kai prie grafikų užsisėdėdavau iki vienuoliktos vakaro, mane grauždavo sąžinė... Galvodavau: gal verčiau būčiau skyręs dėmesio tiems, kurie man brangūs?..
Dieve, kaip išsiplėtė mano atsakymas į pirmąjį jūsų klausimą! Labai atsiprašau! Turbūt ant širdies gulėjo kažkokia našta, kurią reikėjo nusimesti, kad palengvėtų. Tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Daugelis galvoja: tapsiu grafikų ekspertu ir spausdinsiu pinigus! Na... Galbūt. Tačiau gyvenimas susideda ne vien iš grafikų skaitymo. Gyvenime svarbi pusiausvyra. Jei jos nėra, perdegsite greičiau, nei manote. Prekyba savo sąskaitoje iš tiesų išsekina, ypač kai prekiaujate didelėmis sumomis... Tačiau jeigu neketinate iki gyvenimo pabaigos likti atsiskyrėliu, teks kam nors atsiverti ir įsileisti kitus žmones į savo gyvenimą. Man tai buvo nelengva! Juk nuo prekybos priklausė mano gyvenimas. Baigęs karjerą įmonėse, nebenorėjau niekam dirbti...
Trumpa priešistorė: mano karjera įmonėse baigėsi 2009 metais! Tiksliau, dėl pasaulinės finansų krizės buvau atleistas, gavęs gana dosnią išeitinę išmoką. Žinojau, kad panorėjęs lengvai įsidarbinčiau kitoje įmonėje. Tačiau trumpam sustojau ir susimąsčiau: ar jaučiau pasitenkinimą tuo, ką dirbau pastaruosius kelerius metus? Atsakymas atėjo iškart: „Ne!“ Jaučiausi įstrigęs. Nuobodžiavau. Skaičiavau minutes iki darbo dienos pabaigos. Jaučiausi esąs kitas žmogus nei prieš septynerius metus. Pastarieji pusantrų metų buvo toli gražu ne idealūs. Drįstu teigti: reikia daug drąsos ir sąžiningumo, kad pripažintum, jog kažkas neveikia. Ypač jeigu tai gali paveikti artimuosius, tuos, kurie tau brangūs...
Atrodo, mūsų tinklalaidė darosi ne visai įprasta... Paprastai visi aptarinėja, kas pagal kokius modelius prekiauja, kokius Fibonačio lygius ar slankiuosius vidurkius naudoja ir panašiai. Tačiau, manau, tokių tinklalaidžių jau įrašyta daugiau nei pakankamai. Galėčiau įrašyti dar 200, kalbėdamas apie techninius niuansus, savo atradimus ir prekybą... Bet pastebėjau: kuo daugiau dėmesio skiriu tai savo gyvenimo daliai, kuri nutolusi nuo treidingo ir apie kurią paprastai nekalbama, nors, drįsčiau teigti, būtent ji padeda žmogui tapti iš tikrųjų sėkmingu treideriu... Kuo daugiau į tai gilinuosi... Beje, dabar rašau antrąją knygą! Ir vis aiškiau suprantu, kokie sudėtingi yra žmonės. Kartais labai sunku išsiaiškinti, kas mus motyvuoja, o kas išprovokuoja tam tikras reakcijas. Tačiau norint tapti geru treideriu, tokius dalykus būtina suprasti...
Vedėjas Deividas Kapablanka: Puiku, Tomai! Palietėte tiek svarbių temų! Beje, nekantrauju perskaityti antrąją jūsų knygą. Visi jos labai laukiame!
Tomas Hougaardas: Na, pirmąją rašiau dešimt metų! Tad prašau antrosios nelaukti sulaikius kvapą [juokiasi]!
Vedėjas Deividas Kapablanka: Gerai, supratau! Paminėjote motyvaciją ir Kobę Brajantą... Ar žinote, kad jis susikūrė alter ego, kurį vadino Juodąja Mamba? Žaisdamas jis tarsi įsijungdavo šį režimą... Aš taip pat kadaise susikūriau savotišką alter ego – keršytojo, demaskuojančio įvairias akcijų rinkos apgavystes, įvaizdį. Jis versdavo mane užsisėdėti iki vėlumos ir tyrinėti rinkas tarsi pamišusį mokslininką! Tai buvo mano Juodosios Mambos versija, skirta ne krepšiniui, o trumpiesiems pardavimams ir nesąžiningų įmonių demaskavimui. Ji padėjo įveikti sunkiausią mokymosi etapą! Dėl jos rytais šokdavau iš lovos kupinas motyvacijos...
Tad susikurti alter ego – visai veiksminga mintis! Be to, jeigu save laikote sėkmingu treideriu, didesnė tikimybė, kad laikysitės taisyklių, plano ir disciplinos. Sėkmingo treiderio įvaizdį ir jo veiksmus paverčiate savo tapatybės dalimi. Turiu linksmą istoriją... Aš tikrai nesu vegetaras! Iš dalies todėl ir vykstame į Argentiną – ten mūsų laukia daugybė kepsnių, Tomai! Argentinoje kepsniai geriausi! Tačiau kartą konferencijoje kalbėjome apie discipliną, ir vienas klausytojas pakėlė ranką bei pasakė... Niekada to nepamiršiu! „Tai kaip su mėsa. Jei prieš mane padėsite lėkštę su kepsniu, jo nevalgysiu, nes tai neatitinka mano tapatybės. Esu vegetaras. Kad ir koks skanus būtų kepsnys, aš jo nevalgysiu.“ Tas vyrukas kepsnio atsisakytų net jeigu nusivežčiau jį į Buenos Aires ir nusivesčiau į restoraną, kuriame vakarieniavo Messi ir Ronaldo! Nes jis vegetaras! Tai jo tapatybė.
Manau, tai vienas veiksmingiausių būdų, kurį naudojo ir Kobė Brajantas. Jis susitapatino su Juodąja Mamba – krepšininku, kuris treniruojasi tris kartus per dieną, kai visi kiti treniruojasi tik kartą. Žinoma, tai kraštutinis pavyzdys, ir Kobei teko daug paaukoti. Tačiau gyvenimo pabaigoje – ilsėkis ramybėje, Kobe! – jis atrodė gana laimingas. Gavo Oskarą. Ir šeimos gyvenimas, regis, buvo pavyzdinis. Manau, galiausiai jis vis dėlto rado pusiausvyrą ir vidinę ramybę. Tačiau galbūt, kaip ir sakėte, suprato, jog sėkmę pasiekė dėl aukų, kurias teko paaukoti... Nežinau... Puiki tema! Džiaugiuosi, kad ją palietėte. Manau, daugelis klausytojų tai įvertins.
Tomas Hougaardas: Ar jie žino, kaip toli jums teko nueiti demaskuojant apgaulingas įmones? Nesu tikras! Padarykite paslaugą – papasakokite tą istoriją apie kelionę į trečiojo pasaulio šalį ir motociklo nuomą! Galbūt vėliau norėsite šią dalį iškirpti. Tačiau kai apie tai sužinojau, pagalvojau, kad ši istorija daug pasako apie jus kaip žmogų. Buvau sužavėtas! Akcijų analizės srityje turbūt nesu girdėjęs nieko beprotiškesnio...
Vedėjas Deividas Kapablanka: Gerai, galiu papasakoti!
Tomas Hougaardas: Būtinai! O aš pasiimsiu spragėsių ir patogiai įsitaisysiu krėsle. Ponios ir ponai, pasiruoškite! Jūsų laukia istorija, verta filmo su Tomu Kruzu pagrindiniame vaidmenyje.
Vedėjas Deividas Kapablanka: Šiai istorijai skirtas penktasis knygos, kurią dabar rašau, skyrius. Tiesą sakant, svarsčiau ir apie scenarijų!
Tomas Hougaardas: Tikrai verta [juokiasi abu]!
Vedėjas Deividas Kapablanka: Tai nutiko pradėjus siekti pirmųjų didesnių rezultatų. Uždirbau... Sakykime, šešiaženklę sumą. Pirmąkart gavus tokį didelį pelną, gyvenimas pasikeičia. Pirmieji treji ar ketveri prekybos metai buvo sunkūs: tai nulinis rezultatas, tai nedidelis nuostolis, tai nedidelis pelnas... Tačiau galiausiai įvyko lūžis. Persikėliau į Puerto Riką. Tai mokesčių rojus, todėl ten gyvena daug sėkmingų treiderių. Puerto Rikas amerikiečiams – savotiškas Dubajus. Persikėlęs ėmiau megzti pažintis ir susipažinau su daugybe sėkmingų treiderių. Ten sužinojau ir apie naujienų tarnybas, skirtas trumpiesiems pardavimams – būtent tam, ką jau trejus ar ketverius metus nagrinėjau! Mėgau visa galva pasinerti į trumpųjų pardavėjų tyrimų ataskaitas. Be to, ramybės nedavė vis dar slegiantis studijų kreditas. Juk gyvenime viską dariau teisingai! Baigiau mokyklą, universitetą, įgijau architekto išsilavinimą, bet paskui supratau: mano darbas – vergovė, ir jeigu nieko nesiimsiu, vergausiu visą likusį gyvenimą. Tuo pat metu mačiau, kaip apgaulingos įmonės akcijų rinkoje susikrauna milžiniškus nešvarius pinigus. Galvojau: kodėl aš viską dariau teisingai, bet atsidūriau sunkioje padėtyje, o jie apgaudinėja ir kraunasi turtus? Vieną dieną nusprendžiau: ne, man matant taip nebus! Padarysiu viską, ką galiu, kad juos demaskuočiau!
Laukiau tokios progos, ir galiausiai ji atsirado. Tiesa, ne pati patraukliausia! Kažkodėl maniau, kad jeigu reikės kur nors vykti atlikti tyrimo, tai bus įprasta šalis ir įprasta įmonė. Tačiau tai buvo marihuanos įmonė Kolumbijoje. Plantacija buvo netoli Bukaramangos, nedidelio miesto kalnuose. Visi žino Medeljiną, Bogotą, tačiau Bukaramanga – gerokai mažiau žinoma vieta.
Pasakiau draugui esąs įsitikinęs, kad ši įmonė naudoja pump and dump schemą. Radau jos akcijų reklamos kampanijas – visos iki vienos atrodė įtartinos! Kaip ir jos emisijos platintojas. Apskritai viskas, kas buvo susiję su šia įmone, kėlė įtarimų. Prikapsčiau nemažai ją kompromituojančios informacijos. Penktadienį ir šeštadienį praleidau biure. Šeštadienio vakarą pavyko nustatyti, kur yra jos plantacija. Papasakojau apie tai draugui Adamui – matėte jį konferencijoje! Įmonė slėpė adresą, bet jos socialiniuose tinkluose radau įrašą su nuotrauka, kurioje matėsi įmonės iškaba, plantacijos žemėlapis ir vandens telkinys...
Per Google Maps pavyko tą vandens telkinį rasti žemėlapyje. Nusprendžiau, kad reikia ten nuvykti ir viską išsiaiškinti. Pasiūliau Adamui prisidėti, bet jis atsisakė! Paklausiau kito biuro kolegos, taip pat Adamo – Adamo Džaredo. Jis irgi turėjo atvykti į konferenciją, bet negalėjo, nes dabar kuria naują verslą. Jis taip pat atsisakė keliauti! Tad teko vykti vienam. Įvertinau rizikos ir atlygio santykį ir pasiryžau. Abu Adamai įspėjo, kad gali būti pavojinga ir kad ten galiu žūti! Tačiau aš taip negalvojau. Nusprendžiau: jeigu sumanymas pavyks, susikursiu reputaciją! Beje, tuomet kaip tik buvau pradėjęs savo YouTube kanalą, tad pagalvojau, kad iš to išeitų puikus turinys. Išgarsėčiau ir kartu šiek tiek uždirbčiau. Galvojau: jeigu nežūsiu, tikrai kažką pasieksiu, o vėliau gal net parašysiu apie tai knygą. Taip ir nutiko – šiai istorijai skirtas mano knygos skyrius! Ja iliustruoju sudėtingesnę fundamentaliosios analizės sąvoką – akcijų pardavimo apribojimo laikotarpio, vadinamo lock-up, pabaigą. Artėjant šio laikotarpio pabaigai, įmonė dirbtinai kėlė savo akcijų kainą! Insaideriai rengė pampą, kad paskui galėtų išparduoti akcijas kuo palankesne kaina. Vienas jų, beje, turėjo ryšių su Džordanu Belfortu, Volstrito vilku...
Buvo akivaizdu, kad įmonė įtartina! Taigi tą šeštadienio vakarą Adamas nuvežė mane į Puerto Riko oro uostą ir palinkėjo sėkmės [juokiasi]. Į Bukaramangą nuskridau persėsdamas Panamoje. Bukaramanga – kalnų miestas, populiarus tarp parasparnių mėgėjų. Oro uoste mane pasitiko nakvynės namų, kuriuose ketinau apsistoti, savininkas. Jis parūpino man kelionę motociklu. Teko važiuoti kalnų serpantinais su sunkiausia kuprine, kurioje buvo nešiojamasis kompiuteris, kameros ir kita įranga. Specialiai pasirinkau nakvynės namus: maniau, kad galėsiu klausinėti kitų svečių ir darbuotojų apie apylinkes, neatkreipdamas pernelyg daug dėmesio. Juk apsimečiau paprastu turistu...
Kai nakvynės namų savininkui pasakiau, kad noriu aplankyti vieną vietą kalnuose, jis mėgino įkalbėti mane verčiau paskraidyti parasparniu. Tačiau galiausiai nusileido. Jis nežinojo, kam ten vykstu – nieko neaiškinau, tik paprašiau padėti nusigauti. Ryte abu išsinuomojome motociklus ir leidomės į trijų valandų kelionę! Beje, bekele! Keliu to nepavadinsi – vien purvas.
Kai Adamas tai išgirdo, pasakė: „Šachas ir matas, laimėjome!“ Pirkėjai, kurie gynė įmonės akcijas, deja, buvo suklaidinti. Jie tikėjo, kad šiai įmonei priklauso ateitis ir panašiai. Tačiau po mano ataskaitos teko pripažinti, kad ji neturi jokios infrastruktūros. Įmonė skelbė tieksianti marihuaną visam pasauliui po 6 centus už gramą! Esą ji sukels revoliuciją visoje pramonės šakoje! Tačiau krovinius nuo kalno į Bukaramangą ketino gabenti per purvynus? Tai neturėjo jokios prasmės! Transportavimui būtų reikėję sraigtasparnių – jeigu apskritai būtų turėjusi ką parduoti. O prekių ji neturėjo!
Galiausiai pasiekiau įmonės vartus, visą kelią filmuodamas. Pas mane išėjo vienas vadovų – Chavjeras Frankas. Žinojau, kas jis toks, nes buvau pasiruošęs. Šis tipas gaudavo 50 000 dolerių atlyginimą, nors buvo niekas, tik pėstininkas. Prieš skrisdamas į Bukaramangą mėginau susitarti dėl ekskursijos: skambinau į įmonės „biurus“ Kanadoje ir Majamyje. Tačiau man atsakė neigiamai – tai irgi užfiksavau!
Chavjerą Franką filmavau slapta kamera, įmontuota į rašiklį, kurį buvau įsisegęs į krūtinės kišenę. Ėmėme ginčytis, jis iškvietė apsaugininką – liesą, tatuiruotą vyruką, panašų į kartelio narį. Abejoju, ar tai buvo įprasta apsauga: tie vyrai turėjo ginklų ir visa kita. Vienu metu supratau, kad Chavjeras Frankas pastebėjo kamerą – ispaniškai pasakė, jog mano rašiklyje yra skylutė...
Jie su apsaugininku susižvalgė, ir supratau: viskas, laikas nešdintis! Kitaip man galas. Šokau ant motociklo ir išvažiavau! Manau, jeigu būčiau likęs, jie būtų mane sučiupę. Pretekstą turėjo – juk prie vartų sukėliau sceną! Jie man: „Dink iš čia!“ O aš: „Tiesiog apsisukti ir išeiti? Na jau ne! Atskridau iš kitos šalies, tris valandas važiavau pas jus per kalnus ir neišeisiu, kol neparodysite plantacijos!“ Apsimečiau jų investuotoju iš Majamio. Visa tai buvo filmuojama. Bet tą akimirką, kai jie pastebėjo kamerą, pagalvojau: oi... Ir tiesiog pabėgau. Manau, jei būčiau uždelsęs, būtų mane sučiupę. Šalia stovėjo kažkokia pašiūrė – būtų ten įmetę, ir viskas. Ryšio nėra, niekas manęs nerastų. Tokie jau tie Kolumbijos karteliai...
Leidausi nuo kalno – dar trys valandos per purvynus. Kelionė buvo tikra kančia! Vis galvojau: jeigu mane čia perims, man galas! Tai buvo tikra užkampio glūduma. Tačiau pasisekė grįžti namo be incidentų. Ataskaita sulaukė sėkmės – turėjome visus reikiamus įrašus. Dirbtinai kainą kėlusiems veikėjams paskelbėme šachą ir matą. Jie iš tiesų pūtė akcijų kainą! Vienas jų buvo internete paskelbęs Hummer automobilių kolonos nuotrauką. Rašė, kad taip nuvyko į įspūdingiausią pasaulio plantaciją. Tačiau vėliau ta įspūdingiausia plantacija buvo uždaryta, nes paaiškėjo, kad iki jos nėra normalaus kelio!
Tad kartais apgaulingą įmonę galima demaskuoti tiesiog nuvykus į vietą, kur ji vykdo veiklą. Tai buvo įspūdinga! Žinoma, ir pavojinga. Manau, rizikos ir atlygio santykį turi ne tik sandoriai, bet ir bet kuris sprendimas. Ši kelionė man davė milžinišką naudą. Iki jos, kaip sakydavo Adamas, mūsų biure buvau „totemo stulpo apačioje“. Tačiau dėl šios kelionės pelniau draugų ir kolegų pagarbą. Iš niekam nežinomo vaikino tapau žmogumi, turinčiu reputaciją. Kolegos pamatė, kiek turiu motyvacijos ir koks mano požiūris į darbą. Žinote, įmonėse, net ir treidingo, tiek daug vidinės politikos! Neįmanoma visiems patikti. Tačiau net tie, kuriems nepatikau, pradėjo mane gerbti. Užmezgėme dalykinius santykius. Tai labai padėjo. Kiekvienas sprendimas turi savo rizikos ir atlygio santykį. Tąkart teko rizikuoti gyvybe! Daugiau niekada taip nedarysiu [juokiasi]! Tačiau tuo metu tai buvo geras sprendimas.
Tomas Hougaardas: Kuo ši istorija baigėsi? Kas nutiko įmonės akcijoms, kai paskelbėte ataskaitą?
Vedėjas Deividas Kapablanka: Kaip dažnai būna, lock-up laikotarpis truko 180 dienų. Prasčiausios įmonės manipuliuoja kaina ir kelia ją iki paskutinės akimirkos – tai pampas. O tada godūs insaideriai ima išpardavinėti akcijas ir numuša kainą – tai dampas. Man tai buvo tikros lenktynės! Lock-up laikotarpis turėjo baigtis per artimiausias tris dienas. Tikslios datos nežinojau – įmonės ataskaitose jos nebuvo! Dėl savaitgalių ir švenčių tiksliai suskaičiuoti 180 dienų nepavyko, liko trijų dienų intervalas. Tad teko paskubėti! Juk prasčiausiose įmonėse akcijos pradedamos išpardavinėti vos tik baigiasi lock-up laikotarpis. Nelaukiama nė sekundės – išparduodama iš karto!
Kol su Chavjeru Franku ir kartelio nariu ginčijausi prie vartų, akcijų kaina pasiekė naują istorinį maksimumą! Tačiau to nežinojau, nes ten nebuvo interneto. Grįžęs į nakvynės namus radau abiejų Adamų žinutes: „Oho, matei? 25 doleriai, naujas maksimumas!“ Niekada to nepamiršiu. Kol aš lindėjau kalnuose, akcijos šovė į viršų! Galima sakyti, pats lindau į liūto urvą, o jie iš visų jėgų pūtė kainą, mėgindami surengti paskutinį pampą. Kas žino, gal pamatę mane su kamera prie vartų nusprendė, kad laikas išparduoti viską, kas liko: po to maksimumo kaina griuvo. Per mėnesį nuo 25 dolerių nukrito iki poros. Tai buvo 2021 metais. Nuo tada akcijos taip ir prekiaujamos pačiame dugne. Įmonė vis dar mėgina vykdyti veiklą, bet nuo marihuanos perėjo prie CBD ir kitų produktų...
Tomas Hougaardas: Beprotiška istorija! Primena du The Washington Post žurnalistus – Vudvordą ir Bernstainą, kurių dėka aštuntojo dešimtmečio pradžioje iškilo Votergeito skandalas. Deividai, jūs visai kaip jie! Puikiai padirbėta.
Vedėjas Deividas Kapablanka: O kaip jūs, Tomai? Kaip sekasi prekiauti ir apskritai?
Tomas Hougaardas: Ar galiu pasidalyti savo ekranu?
Vedėjas Deividas Kapablanka: Žinoma! Viskas turėtų būti paruošta.
Tomas Hougaardas: Tikiuosi, nes su technologijomis man sunkoka! O atsakymas į klausimą, kaip sekasi prekiauti, – geriau nei kada nors anksčiau [pauzė]...
Vedėjas Deividas Kapablanka: Džiugu girdėti!
Tomas Hougaardas: Atsiprašau už pauzę! Mėginau kitą mintį suformuluoti taip, kad ji skambėtų objektyviai ir be perdėto entuziazmo. Gyvename technologinių revoliucijų laikais. Be jokios abejonės! Beveik kasdien žengiame į naujas teritorijas. Trumpa priešistorė: kartą su draugu išėjome sekmadienio pasivaikščioti. Papasakojau jam apie neseniai atliktą tyrimą. Jis atsakė: „Tomai, tai puiku. Bet žinai ką? Tai, ką tu padarai per savaitę, aš galėčiau padaryti per penkias minutes.“ Pasakiau: „Įrodyk!“ Jis įrodė. Ir pačiu įspūdingiausiu būdu. Šiandien norėčiau tuo pasidalyti su jumis! Pirmiausia parodysiu jums, paskui paskelbsiu savo Telegram kanale ir papasakosiu apie tai Buenos Airėse. Akivaizdu, kad darbas dar nebaigtas, tad prašau supratingumo. Spustelėkime DAX ir atlikime situacijos analizę...
Tai penkiolikos minučių grafikas. Panagrinėkime mano strategiją School Run: pagal ją perkame DAX indeksą virš antrojo rytinio penkiolikos minučių baro maksimumo. Be to, tarkime, noriu tirti tik antradienius. Ir tik tuos, kuriais rinka atsidarė su gepu žemyn. Dar viena sąlyga – atsidarymo kaina turi būti žemiau praėjusios dienos minimumo!
Nežinau, ar matote, bet duomenų bazė apima maždaug ketverius metus, arba tūkstantį prekybos dienų. Pritaikius šiuos filtrus liko tik 29 dienos, kai DAX antradienį atsidarė su gepu žemyn ir žemiau praėjusios dienos minimumo. Dabar norėčiau sužinoti, kas vyko, kai pirmasis ir antrasis penkiolikos minučių barai buvo kylantys...
Suprantate, ką ką tik padariau? Ištyriau tūkstantį prekybos dienų! Kodėl tai svarbu? Įsivaizduokite, kad antradienį sėdu prekiauti. Matau gepą žemyn, po kurio rinka atsiduria žemiau praėjusios dienos minimumo. Tačiau pirmasis baras yra kylantis! Ir antrasis taip pat! Noriu greitai išsiaiškinti, ar verta atidaryti pirkimo poziciją virš antrojo penkiolikos minučių baro maksimumo. Kaip matote, per pastarąsias tūkstantį dienų tokių atvejų buvo vos septyni. Gaunu įžvalgų apie tai, kaip rinka panašiomis aplinkybėmis elgėsi praeityje. Šiuo atveju pirkti vertėjo. Beje, antradienį pasirinkau atsitiktinai! Analizei galėjome rinktis penktadienį ar bet kurią kitą savaitės dieną.
O štai kitas antradienis – čia, kaip paaiškėjo, pirkti nereikėjo. Ir tai normalu! Juk neieškome gralio, kuris niekada nenuviltų. Mėginame suprasti, kaip elgtis, kai esame neteisūs. Kaip matote, šiuo atveju įėjimas iš pradžių būtų pradžiuginęs, tačiau neilgam – kokioms dešimčiai minučių! Paskui kaina apsisuko ir pasuko žemyn. Galiu greitai surasti tokių prekybos situacijų pavyzdžių ir pasižiūrėti, ką reikėtų daryti atsidūrus panašiomis sąlygomis. Kur dėti stopą? Kuriuo momentu keisti veiksmų kryptį?
Šis įrankis leidžia greitai pamatyti, kaip rinka panašiose situacijose elgėsi per pastaruosius ketverius metus. Ko gero, tai pakankamas laikotarpis! Galėtume imti ir dešimt metų, bet, man atrodo, po pandemijos rinkos dinamika pasikeitė. Dalyvių padaugėjo, volatilumas išaugo. Šis įrankis, kurio idėja nuo pradžios iki galo priklauso mano draugui Aleksui, gerokai sumažino darbo krūvį. Tai, kam anksčiau sugaišdavau metus, dabar galiu padaryti greičiau nei per porą savaičių. Mano prekybos pelningumui tai sukėlė tikrą revoliuciją. Iš duomenų gaunu gerokai daugiau įžvalgų ir tai padarau greitai!
Prisimenu savo PowerPoint pristatymus... YouTube yra nemažai peržiūrų surinkęs Londono konferencijos įrašas. Joje kalbėjau kartu su Styvu Vordu, treidingo psichologijos treneriu. Jis kalbėjo valandą, aš – dvi. Jo pristatyme buvo septynios skaidrės, manajame – 1 148. Taip! Žinoma, parodžiau toli gražu ne visas, tačiau jei prireikdavo grafikų pavyzdžių, jų turėjau! Ruošdamasis tam pristatymui kelis mėnesius rankomis rinkau pavyzdžius. Jei šiandien gaučiau tą pačią užduotį, atlikčiau ją per pusdienį. Tai net šiek tiek baugina [juokiasi]! Tačiau tokiam duomenų entuziastui kaip aš tai kartu ir nepaprastai vilioja!
Tiesiog norėjau su jumis tuo pasidalyti! Juk klausėte, kaip sekasi prekiauti. Paprastai į tokį klausimą atsakoma: „Daugmaž neblogai.“ Bet man šis atsakymas netinka! Pastaruoju metu prekyba sekasi tiesiog... Oho! Apie tai net nesvajojau! Maniau, kad tokie įrankiai prieinami tik stambioms institucinėms įmonėms. Tačiau dabar tokį įrankį turiu ir aš! Tai mane iš tiesų įkvepia. Žinoma, nekantrauju ištyrinėti FTSE, Dow ir S&P. Jeigu pastebėjote, kad atrodau šiek tiek pavargęs, dabar žinote kodėl! Šiuo metu deginu žvakę iš abiejų galų. Nekantrauju išnagrinėti atsivėrusių galimybių ir esu labai užsidegęs. Turbūt panašiai jautėtės kalnais leisdamasis į Bukaramangą! Ta atradėjo dvasia, tas jaudulys atsidūrus neištirtoje teritorijoje, prie visiškai naujų ribų! Tai techninės analizės ateitis, ir dabar braižau jos žemėlapį. Tai įkvepia! Tad jei įdomu, apie ką ketinu kalbėti Buenos Airėse, žinoma, paliesiu visas mėgstamas temas. Papasakosiu apie savo strategijas, kuo jos geros ir kodėl jas naudoju. Dar svarbiau – kaip jos dera su mano mąstymu ir tuo, ką darau. Tačiau tikrai norėčiau pasidalyti ir šiuo įrankiu...
Beje, neplanuoju iš to kurti verslo ir pardavinėti prieigos pagal prenumeratą! Gyvenime vadovaujuosi abipusiškumo principu: tu man, aš tau. Greičiausiai visai netrukus šis įrankis taps prieinamas visiems. Tiesiog... Tai kaip naujas automobilis! Prieš dalydamasis su visais, noriu pats juo šiek tiek pasivažinėti. Nekantrauju kalbėti Argentinoje! Iš namų išeinu nedažnai, todėl mintis nuskristi į dar nepažįstamą šalį labai įkvepia. Turbūt niekada nebūčiau nukeliavęs į Argentiną, jei ne jūsų malonus kvietimas! Tad labai džiaugiuosi galimybe pristatyti, kaip galėtų atrodyti naujos techninės analizės galimybės.
Vedėjas Deividas Kapablanka: Žinote, labai džiaugiuosi, kad tai paminėjote! Norėčiau išgirsti jūsų mintis dar viena tema. Čia esu įsirengęs visai neblogą darbo vietą!
Tiek monitorių, tiek programų! Dabar visa tai prieinama paprastiems žmonėms – tokiems kaip mes! O anksčiau, tarkime, šio amžiaus pradžioje ir dar seniau, tokius įrankius turėjo tik institucinės įmonės, Volstrito profesionalai ir panašiai. Tačiau dabar žaidimo sąlygos šiek tiek susilygino, jei galima taip pasakyti. Be to, programavimas... Pats programuoti nemoku! Tačiau turiu nemažai tai išmanančių draugų. Galime keistis idėjomis ir kurti naujus įrankius, padedančius gerinti prekybą ir didinti pelningumą. Kokiais nuostabiais laikais gyvename!
Tomas Hougaardas: Amen!
Vedėjas Deividas Kapablanka: Tad iš tiesų kasdien atveriame vis naujas treidingo galimybes! Tomai, jei gerai prisimenu, galima sakyti, kad buvote vienas pirmųjų mažmeninių treiderių, tiesa?..
Tomas Hougaardas: Taip! Trumpai papasakosiu. Mano karjera prasidėjo JPMorgan Chase – tuomet įmonė vadinosi būtent taip! O prieš tai – Chase Manhattan Bank. Ten dirbau nuo 1996–1997 metų iki 1999-ųjų gruodžio. Patikslinsiu: mano pareigos nebuvo susijusios su prekyba! Internete esu radęs informacijos, neva Tomo Hougaardo karjera prasidėjo JPMorgan prekybos salėje. Ne, prekybos salėje nedirbau! Tikrai ne. Paskui pusantrų metų dirbau sau, bet pinigai greitai baigėsi, todėl teko vėl ieškotis darbo. Pasisekė gauti vietą vienoje treidingo įmonėje. Tiesa, pasisekė – ne visai tinkamas žodis, nes dėl to teko gerokai padirbėti! Toje įmonėje dirbau nuo 2001 metų gegužės iki 2009-ųjų, kai mane atleido. Taigi šiek tiek mažiau nei dešimt metų, maždaug aštuonerius ar devynerius. Visa tai, ką ten pamačiau, suformavo mano įsitikinimų apie žmonių elgesį pagrindą. O paskui nusprendžiau, kad daugiau nebenoriu dirbti už atlyginimą. Noriu pinigus užsidirbti savarankiškai. Tuo ir užsiimu nuo... Vadinasi, nuo 2009 metų vasario! Iki pat šios dienos.
Vedėjas Deividas Kapablanka: Nuo tada įrankių kokybė ir prieinamumas tik gerėjo! Mano mentorius pradėjo prekiauti maždaug 2010 metais. Tuo metu mažmeninė prekyba rinkose darėsi vis prieinamesnė. Gavome daugybę įrankių, realaus laiko duomenis, Level 2 rinkos gylio informaciją. Iš tiesų atsivėrė naujos galimybės! Galima sakyti, kad mažmeninė prekyba rinkose gyvuoja vos apie 25 metus. Juk asmeniniai kompiuteriai ir internetas iš tiesų išpopuliarėjo tik maždaug 2000-aisiais. Tad vis dar tyrinėjame naujas teritorijas! Mažmeninis treidingas tebėra nauja kryptis...
Tomas Hougaardas: Taip, ir aš tvirtai tikiu, kad... Žinote, turiu įsitikinimų sistemą, kurios pagrindas – ne Dievas, o... Šaltinis. Anksčiau niekam apie tai nepasakojau. Gal ir dabar nederėtų! Juk niekaip jūsų tam neparuošiau. Tačiau tikiu, kad į šį pasaulį iš kažkur atėjau. Ir vieną dieną ten grįšiu. Vadinu tai Šaltiniu, ir tai padeda suprasti savo vietą visumoje. Tikiu, kad galiu pasiekti tai, ko noriu – finansiškai, dvasiškai, psichologiškai. Kaip žmogus ir kaip treideris. Tačiau už tai turėsiu sumokėti savo kainą: su visuomene dalytis viskuo, ką atrasiu pakeliui. Taip ir darau! Nevedu seminarų, nepardavinėju kursų. Manau, greitai pabostų mokiniams kartoti tą pačią informaciją! Tačiau mėgstu rašyti ir išreikšti save. Tvirtai tikiu, kad 2050 metų treidingo industrija visiškai skirsis nuo dabartinės. Tikiuosi gyventi pakankamai ilgai, kad ją pamatyčiau! Manau, ateityje treiderio profesija bus gerokai labiau gerbiama, o universitetuose bus dėstomi techniniai ir psichologiniai prekybos aspektai. Visuomenė treidingą ims laikyti tikra karjera. Atsiras vis daugiau įmonių, suteikiančių finansinių galimybių norintiems prekiauti.
Tai jau matome. Visos tos vadinamosios finansavimo programos... Dar neseniai šioje srityje buvo apstu sukčių, kurie apiplėšinėjo klientus. O dabar... Žinoma, negalima sakyti, kad visa ši industrija jau veikia sąžiningai. Atrankos išbandymų sąlygos smarkiai nepalankios tiems, kurie juos bando įveikti. Treidingo industrija apskritai yra nesėkmių industrija: daugiau kaip 80 procentų treiderių patiria nuostolių! Tačiau treiderių finansavimo srityje nesėkmių dalis viršija 98 procentus. Tai daug pasako. Galite paklausti, iš kur šie duomenys. Turiu vidinės informacijos. Šaltinius renkuosi labai atsakingai ir žinau, kas vyksta už uždarų durų. Sėkmingai išbandymus įveikiančių klientų dalis mažinama dirbtinai. Tie, kurie parduoda šiuos išbandymus, nėra suinteresuoti, kad klientai juos įveiktų. Brokerių veikla kitokia! Jie suinteresuoti klientų sėkme. Kodėl? Nes sėkmingas treideris ir toliau prekiaus!
Taigi mūsų laukia tikra treidingo industrijos revoliucija ir evoliucija. Kai tai įvyks, man turbūt jau bus apie aštuoniasdešimt. Tikiuosi, sveika mityba, chlorelė, spirulina ir panašūs dalykai padės to sulaukti. Tačiau bet kuriuo atveju manau, kad ateities industrija visiškai skirsis nuo dabartinės. Sąlygas, kuriomis galime naudotis šiandien, galima vadinti palankiausiomis per visą rinkų istoriją.
Vedėjas Deividas Kapablanka: Puikiai pastebėta, Tomai, visiškai sutinku! Esu baigęs Floridos universitetą. Neseniai jo vadovybė pakvietė mane architektūros mokyklos studentams perskaityti kelias paskaitas apie treidingą. Pasakojau apie tinkamą mąstymą ir kitus dalykus. Tai tiesiog negirdėta! Mano vaikystėje niekas nekvietė treiderių į mokyklas! O dabar kalbu aukšto lygio valstybiniame universitete. Žinau, kad kai kurie rizikos draudimo fondai ieško darbuotojų verslo ir net architektūros mokyklose. Jie ieško gabių studentų, kuriuos galėtų paversti profesionaliais treideriais! Man atrodo, po pandemijos treidingo industrijos raida paspartėjo. Atsirado Robinhood, rinkos dalyvių pagausėjo, o daugelis į šią veiklą pradėjo žiūrėti labai rimtai. Pats į treidingą atėjau tuo pačiu laikotarpiu! Manau, ateityje prekyba taps visaverte profesija. Ši tema nustos būti tabu! Kiek kartų esu girdėjęs: „O, vadinasi, esi treideris? Supratau... Turbūt turi problemų dėl azartinių lošimų.“
Tomas Hougaardas: Taip, man irgi teko tai patirti [garsiai juokiasi]!
Vedėjas Deividas Kapablanka: Tačiau tokie išankstiniai nusistatymai pamažu traukiasi į praeitį! Ir dėl to, ką sakėte apie finansavimo įmones, visiškai sutinku. Brokeriai nori, kad klientams sektųsi. Jie yra jūsų partneriai. Tačiau finansavimo įmonės suinteresuotos jūsų nesėkme – jos stato prieš jus. Sistema sukurta taip, kad skatintų jus pralaimėti [juokiasi]! Bet pažiūrėsime, kiek jos išsilaikys. Blogi verslai ilgainiui užsidaro. Ilgalaikę sėkmę pasiekia tik geri. Manau, suteikti žmonėms galimybių prekiauti – gera idėja! Mokyti prekybos, paversti treidingą gerbiama profesija – taip pat geros idėjos. Jos niekur nedings ir toliau vystysis. O visi tie rinkos dalyviai, kurie stato prieš savo klientus, manau, ilgainiui pasitrauks iš verslo. Tikėtis klientų nesėkmės neatrodo gera verslo schema. Kol kas, deja, į šiuos spąstus pakliūva daugelis. Tačiau yra ir gerų naujienų: į treidingą ateina vis daugiau žmonių, jaučiančių tikrą aistrą šiai veiklai. Ir iš pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių! Mūsų konferencijose matėme daugybę tokių pavyzdžių. Tai uždega entuziazmu.
Tomas Hougaardas: Ir svaigina. Ir įkvepia – net patyrusius treidingo veteranus! Renginys Los Andžele mane tarsi atjaunino. Grįžau namo kupinas naujų idėjų. Daugiausia jų kilo iš klausytojų klausimų. Dėl klausimų ir dalyvauju tokiuose renginiuose! Mano pranešimai – tik bla bla bla [juokiasi]! Tačiau dievinu, kai man užduoda klausimų – ir scenoje, ir po pasirodymo. Tik kaip gaila gerą klausimą išgirsti jau nulipus nuo scenos! Kai tave, galima sakyti, po pranešimo pasitinka tamsiame skersgatvyje! Tuomet galvoju: kodėl šio puikaus klausimo neuždavei, kai buvau scenoje? Atsakymą būtų išgirdę ir juo pasinaudoję visi salėje, o ne vien tu! Tad jeigu planuojate dalyvauti konferencijoje Buenos Airėse, klauskite per pranešimą, o ne po jo. Cha!
Vedėjas Deividas Kapablanka: Būtent! Kovo 23 dieną visų lauksime konferencijoje! Ji vyks Alvear Palace Hotel – tikruose rūmuose! Argentinoje gausu tokių rūmų, pastatytų praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Buenos Airės buvo vadinamos Vakarų Paryžiumi!
Tomas Hougaardas: Tai buvo Argentinos ekonomikos klestėjimo metai!
Vedėjas Deividas Kapablanka: Taip, ir visi šie rūmai puikiai išsilaikė! Taigi pirmiausia – renginys rūmuose! O po jo mūsų lauks VIP vakarienė mėgstamiausiame Lionelio Messi Argentinos kepsnių restorane. Jei priklausote The Friendly Bear bendruomenei, parašykite! Atvyksiu keliomis dienomis anksčiau, ką nors sugalvosime.
Tomas Hougaardas: Aš taip pat! Galite mane įtraukti. Aplankysime ir veganiškų restoranų!
Vedėjas Deividas Kapablanka: Vaišių rasime kiekvienam! Ir puikiai praleisime laiką. Bilietus pirkite friendlybearconference.com – nuoroda bus aprašyme. Tomai, nekantrauju su jumis pasimatyti!
Tomas Hougaardas: Aš taip pat!
Vedėjas Deividas Kapablanka: Pirmiausia Los Andželas, dabar Argentina – kitas žemynas!
Tomas Hougaardas: Neįtikėtina!
Vedėjas Deividas Kapablanka: Buvo puiku, Tomai! Iki susitikimo Argentinoje!
Tomas Hougaardas: Labai laukiu! Nuoširdžiai ačiū! Ir labai ačiū visiems, kurie ištvėrė visą šią tiradą apie treidingo revoliuciją! Tikiuosi, netrukus pasimatysime!
Išversta ir įgarsinta specialiai portalui Spekuliantas.biz
