Stakingas (nuo angl. „stake“ – „dalis“) – tai procesas, kai vartotojas užblokuoja savo kriptovaliutą, kad palaikytų blokų grandinės tinklo veikimą, už ką gauna atlygį papildomos kriptovaliutos pavidalu. Paprastai tariant, stakingas kriptovaliutų pasaulyje yra tam tikra prasme banko indėlio analogas, tik blokų grandinės pasaulyje.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra stakingas, palyginsime jį su tradiciniais finansiniais produktais ir parodysime su juo susijusius rizikos veiksnius.
Kas yra kriptovaliutų stakingas paprastais žodžiais
Stakingas – tai būdas užsidirbti iš kriptovaliutos, tiesiog laikant ją tinkle. Treideris „užšaldo“ (užblokuoja) savo monetas specialiame smart kontrakte arba piniginėje, o blokų grandinės tinklas jas naudoja sandoriams patvirtinti ir saugumui užtikrinti. Už tai kriptovaliutų treideris gauna atlygį – paprastai tomis pačiomis monetomis, kurios yra „užsteikintos“.
| Stakingas kriptovaliutų srityje yra tarsi banko indėlio, obligacijų ir dalyvavimo infrastruktūros palaikymo mišinys. |
Jis panašus į indėlį tuo, kad treideris, steikindamas kriptovaliutą, tikisi gauti pajamų palūkanų forma. Panašumas į obligacijas yra tas, kad prekiautojas gauna reguliarų atlygį už kapitalo suteikimą infrastruktūrai palaikyti.
Vienas iš pagrindinių stakingo skirtumų nuo tradicinių priemonių, be finansavimo mechanizmo, yra dažnai sutartyje nenustatyta teisiškai įtvirtinta palūkanų norma: atlygis priklauso nuo protokolo taisyklių. Be to, rizika paprastai yra didesnė nei naudojant klasikinę bankinę priemonę.
Atidarydamas indėlį banke, Lietuvos investuotojas gali tikėtis iki 1,5-3 % palūkanų per metus. Steikindamas monetą, pavyzdžiui, ETH, galima tikėtis 2,9–3,1 % ir net iki 4 % APY (metinė palūkanų norma).
Kalbant apie situaciją 2026 m. balandžio mėn., banko indėliai duoda ne daugiau kaip 3 % (iš tikrųjų mažiau), o stakingas, pavyzdžiui, ATOM Bybit platformoje — net 17,99 %.
Tačiau reikia nepamiršti, kad kuo daugiau investuotojų prisijungia prie konkrečios kriptovaliutos stakingo, tuo labiau sumažėja bendras pelningumas.
Kaip veikia stakingas: kelias nuo PoW prie PoS
Tam, kad suprastume stakingą, šiek tiek pažiūrėkime į blokų grandinės istoriją.
Anksčiau (ir iki šiol „Bitcoin“ tinkle) buvo naudojamas „Proof-of-Work“ (PoW) – darbo įrodymas. Kasėjai sprendė sudėtingas matematines užduotis, eikvojo elektros energiją ir gaudavo naujas monetas. Tai buvo energijai imlu ir neekologiška.
Šiuolaikinio stakingo pagrindą sudaro konsensuso mechanizmas „Proof-of-Stake“ (PoS), kuris verčiamas kaip „nuosavybės dalies įrodymas“.
PoS blokų grandinėje teisę kurti naujus blokus ir tikrinti sandorius gauna ne kasėjai su galinga įranga, o validatoriai – dalyviai, užblokavę tam tikrą monetų kiekį. Tinklas validatorių pasirenka atsitiktine tvarka, atsižvelgdamas į jo dalį: jei turite 1 % visų monetų, gaunate teisę apdoroti maždaug 1 % blokų ir gauti 1 % visų atlygių.
Validatoriai (arba „mazgai“) – tai specialūs kompiuteriniai mazgai, kurie tikrina sandorius, formuoja naujus blokus ir įtraukia juos į blokų grandinę. Už savo darbą validatoriai gauna komisinius mokesčius ir tinklo išleistus žetonus. Siekiant skatinti sąžiningumą, jų užblokuotos monetos tarnauja kaip užstatas: bandant sukčiauti, validatorius gali būti nubaustas (tai vadinama slashing).
Pagrindinis PoS privalumas – energijos efektyvumas. Skirtingai nuo Bitcoin kasybos (PoW), kuriai reikia milžiniško elektros energijos kiekio, stakingas sunaudoja tūkstančius kartų mažiau energijos. Pavyzdžiui, Ethereum perėjimas nuo PoW prie PoS sumažino tinklo energijos suvartojimą maždaug 99,95 %.
„Liaudiškas“ stakingas, prieinamas treideriui su bet kokiu kapitalu, yra PoS idėjos plėtojimas. Skirtumas tas, kad kiekviena investicija patenka į rimto validatoriaus stakingo fondą. Kuo daugiau mažmeninių investuotojų fonde – tuo didesnė tikimybė, kad tinklas pirmiausia pasirinks fondą, o po to – konkretų treiderį.
Palyginus su tradiciniais finansais, šis modelis primena ETF, kur fondas auga kartu su investuotojų skaičiumi, taip didindamas savo įtaką rinkai.
Stakingo tipai pateikti lentelėje:
Pagrindinės kriptovaliutų stakingo rūšys
Fiksuotas (dar vadinamas „Locked Staking“) stakingas – tai kriptovaliutų užblokavimas iš anksto nustatytam laikotarpiui, kurio pabaigoje treideris gauna atgal savo aktyvus kartu su sukauptu atlygiu. Iš esmės fiksuotas stakingas yra artimiausias terminuoto banko indėlio analogas kriptovaliutų pasaulyje.
Fiksuoto stakingo trūkumai – sankcijos už išėjimą anksčiau laiko.
Lankstusis (Flexible Staking) stakingas – tai variantas, kai treideris gali užblokuoti savo monetas be fiksuoto termino ir jas išimti bet kuriuo metu savo noru. Čia pelningumas yra mažesnis nei fiksuoto stakingo atveju, tačiau tai yra kaina už lankstumą.
Pelningumo skirtumas tarp fiksuoto ir lanksčiojo stakingo gali būti gana didelis. Pavyzdžiui, pateiksiu duomenis iš Bitvavo platformos (aktualūs 2025 m. spalio mėn.).
Pelningumo skirtumas ypač pastebimas „altkoinų“ atveju. Pavyzdžiui, Cosmos (ATOM) atveju fiksuotas stakingas duoda beveik tris kartus daugiau pelno nei lankstusis.
Pagrindiniai stakingo būdai kriptovaliutų srityje
Centralizuotas stakingas (per biržą)
Prekiautojas perduoda savo monetas kriptovaliutų biržai (Binance, Bybit, OKX ir kt.), kuri pati rūpinasi technine dalimi ir paskirsto atlygius. Tai paprasčiausias ir populiariausias būdas naujokams, reikalaujantis minimalių žinių.
Privalumai: žemas įėjimo slenkstis, patogumas, nereikia valdyti mazgų.
Trūkumai: birža išskaičiuoja komisinį mokestį (kai kuriais atvejais iki 25 % pajamų), lėšos yra trečiosios šalies kontrolėje (saugojimo rizika).
Decentralizuotas stakingas (savarankiškas arba per DeFi)
Treideris steikina monetas tiesiogiai blokų grandinės tinkle per specialias pinigines (Trust Wallet, MetaMask, Rabby Wallet) arba decentralizuotas programas (DApps). Tai reikalauja daugiau patirties, bet suteikia visišką kontrolę aktyvais.
Deleguotas stakingas
Treideris „deleguoja“ savo monetas esamam validatoriui, kuris apdoroja sandorius. Atlygis dalijamas su validatoriumi. Taip veikia Cardano, Cosmos, Polkadot tinklai.
Likvidus stakingas (Liquid Staking)
Už užblokuotas monetas treideris gauna išvestinius žetonus (pavyzdžiui, stETH vietoj ETH), kuriuos galima naudoti prekyboje. Stakingo pelningumas padeda išlaikyti likvidumą.
Pagrindiniai stakingo rizikos veiksniai
Kainos volatilumas. Pagrindinė stakingo rizika. Treideris gauna atlygį ta pačia kriptovaliuta, kurią stakinguoja. Jei monetos kaina nukris 50 %, pajamos fiatine valiuta gali tapti neigiamos, net nepaisant sukauptų palūkanų.
Slashing (slashing). Jei validatorius, kuriam deleguotos monetos, pažeidžia tinklo taisykles (pavyzdžiui, du kartus pasirašo vieną bloką), jis gali būti nubaustas – prarasti dalį stakingo lėšų. Kai kuriais atvejais bauda taikoma ir delegatoriams.
Lėšų blokavimas. Klasikinio stakingo atveju kriptovaliuta „įšaldoma“ tam tikram laikotarpiui, kurio metu jos negalima parduoti ar pervesti. Tai ypač pavojinga staigaus rinkos kritimo metu.
Techniniai rizikos veiksniai. Atliekant savarankišką stakingą, gali įvykti mazgų gedimų, problemų su interneto ryšiu, nustatymų klaidų – visa tai gali lemti baudas.
Kontrahento rizika. Centralizuotose biržose lėšos saugomos pas trečiąją šalį. Įsilaužimo į biržą arba jos bankroto atveju galima prarasti visas investicijas.
Išmaniųjų sutarčių rizika. Naudojant likvidaus stakingo protokolus, yra tikimybė, kad bus įsilaužta į pačią išmaniąją sutartį, o tai gali lemti visišką lėšų praradimą.
Stakingo skirtumas nuo tradicinių finansinių priemonių
Banko indėlis. Pinigai banko indėlio sąskaitoje gali duoti palūkanų, o bankuose laikomos lėšos yra apdraustos iki reguliavimo institucijos nustatytos ribos. Tai esminis skirtumas nuo stakingo: stakingui netaikoma valstybinė draudimo apsauga.
Obligacija. Obligacija yra skolos vertybinis popierius: emitentas skolinasi pinigus iš investuotojo ir įsipareigoja juos grąžinti su palūkanomis. Fiksuoto palūkanų dydžio obligacijų atveju palūkanų norma yra žinoma iš anksto. Stakinge nėra emitento klasikinėje prasme ir nėra teisinio įsipareigojimo grąžinti pajamas per nustatytą laikotarpį.
Akcija su dividendais. Akcija suteikia nuosavybės dalį įmonėje, o dividendai – tai pelno dalis, kurią įmonė gali išmokėti akcininkams. Dividendai nėra tinklo įsipareigojimas ir gali keistis arba išnykti. Stakingas nesuteikia dalies įmonėje, jis tik suteikia teisę dalyvauti užtikrinant blokų grandinės veikimą ir gauti tinklo atlygius.
Terminuotas indėlis banke. Šis pasyviųjų pajamų tipas reiškia pinigų „įšaldymą“ tam tikram laikotarpiui: suma yra fiksuota, o išankstinis pinigų išėmimas paprastai susijęs su bauda arba dalies palūkanų praradimu. Stakingas remiasi panašia turto blokavimo idėja, tačiau mechanizmas yra kitoks: apribojimai ir terminai priklauso nuo tinklo ar paslaugos, o rizika gali apimti ne tik baudą už išankstinį išėjimą, bet ir tinklo sankcijas.
Apibendrinimas
Stakingas gali būti geras būdas gauti pasyvinių pajamų, tačiau jis tinka toli gražu ne visiems.
Mano nuomone, 2026 m. realijose kriptovaliutos stakingas gerai veikia tuo atveju, jei treiderio kapitalas yra sutelktas blokchaine. Taip pat tai gali būti įdomi galimybė, jei investuotojas gavo savo kriptovaliutą po vestingo ir atrakinimo.
Įnešti fiatines lėšas siekiant gauti palūkanų pajamų (o stakingas – tai būtent palūkanų pajamos) situacijoje, kai geros monetos duoda su fiatininiais instrumentais palyginamą pelningumą, su padidintais vertės sumažėjimo rizikomis – nėra pati geriausia idėja.
Tačiau prasidėjus altsezonui ši idėja taps visiškai perspektyvi.
Jei vis dėlto norite dalyvauti kriptovaliutos stakinge, pagrindinės taisyklės yra tokios: Stakingas – tai ne tik madingas žodis iš kriptoslengo. Tai būdas priversti skaitmeninį pinigą dirbti be tradicinių tarpininkų. Tačiau, kaip ir bet kokiame investavime, čia svarbu suprasti žaidimo taisykles: kokias monetas stakinti, kokioje platformoje, kokiam laikotarpiui ir su kokia rizika.
- niekada nestakinkite paskutinių pinigų
- prieš stakindami kriptovaliutą verta išstudijuoti monetos veikimo mechanizmą
- nepamirškite diversifikuoti monetų stakinimui
- naudokite tik patikimas platformas
Pagarbiai,
Mykolas Kuzminskis
