Hetty Green - turtingiausia ir šykščiausia Volstryto Ragana

Vienintelis žmogus pasaulyje, įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip labiausiai šykštus žmogus.

Moteris, kuri, norėdama sutaupyti, dėvėjo vieną suknelę ir nepirko žaislų savo vaikams. Hetty Green dėl unikalaus intuicijos, matematinių gebėjimų ir prognozavimo įgūdžių derinio tapo turtingiausia pasaulio moterimi net ir pagal šiandieninius standartus.

Iš šio straipsnio sužinosite, kaip galite sutaupyti, ir nuspręsti, ar esate pasiruošę dabar atsidaryti akcijų kotiruotes, kad ateityje uždirbti milijonus :)

Pagal tėvo testamentą, būdama 31 metų, ji paveldėjo 7,5 mln. dolerių grynaisiais (dabartiniais skaičiavimais - 107 mln. dolerių). Jos tėvas paliko banginių medžioklės verslą savo broliams, tačiau Green juo nesidomėjo.

Mirties dieną Hetty Green turtas pinigais buvo 200 milijonų JAV dolerių (perskaičiuojant šiandienine verte iki 4,3 milijardo JAV dolerių). Turėjo 8 000 žemės sklypų su namais.

Savo būsto ji neturėjo, spintoje laikė tik vieną suknelę, kuri buvo keičiama, kai suplyšdavo, kaip ir apatiniai drabužiai. Ji neturėjo transporto, šiltų drabužių, nuolat ieškojo pigiausių produktų mieste ir pati skalbėsi. Tas pats pasakytina ir apie jos vaikus. Apie jos šykštumą sklandė legendos.

Visą jos turtą sudarė grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, obligacijos ir nekilnojamasis turtas.

Dar 1900 m., kai vidutinės amerikiečių šeimos pajamos per metus neviršijo 500 JAV dolerių, šykštuolės pajamos siekė 7 milijonus JAV dolerių.

Ji retai keitė apatinius drabužius - tik tada, kai jie visiškai susidėvėdavo, niekada nenaudojo karšto vandens, nes tuo metu jis buvo brangus, visada dėvėjo tik vieną suknelę. Kai ji pasamdė skalbėją, primygtinai reikalavo, kad ši, taupydama muilą, skalbtų tik suknelės apačią ir nešvarias dėmes.

Perskaitytus laikraščius ji versdavo sūnų vėl juos parduoti, o jei tai nepavykdavo, tai kišdavo juos po savo ir vaikų drabužiais, kad sutaupytų pinigų šiltiems drabužiams.

Taupumą ji skiepijo ir savo vaikams, kiekvieną savaitę vesdavosi juos į turgų, kur derėdavosi dėl kiekvieno cento, pirkdavo sulaužytus sausainius, nes jie buvo pigesni.

Kiekvieną centą Hetty investuodavo į verslą

Karšto vandens naudojimas buvo laikomas švaistymu.

Kai jos sūnui buvo 11 metų, jis susižeidė koją važiuodamas rogutėmis. Ji turėjo pinigų nueiti pas geriausią šalies gydytoją, bet apsirengė pačiais skurdžiausiais drabužiais ir nuėjo į vargšams skirtą kliniką, kad, jei įmanoma, jai nereikėtų mokėti išvis. Kai gydytojai ją atpažino ir nesuteikė jai nemokamo gydymo, ji nusipirko vaistinėje pigiausių losjonų skaudamai vietai patepti. Vėliau berniukui išsivystė gangrena ir koją teko amputuoti. Motina jautėsi kalta ir daugiau laiko skyrė verslui. Ji taip pat neskyrė sau 150 dolerių išvaržos operacijai ir kentė skausmus iki pat mirties.

Per visą savo gyvenimą Hetty Robinson Green niekam nepaaukojo nė cento. Nemokėjo mokesčių, jai buvo nepriimtina vien mintis - kad reikia ką nors atiduoti valstybei. Ją nustebino 1913 m. priimtas vienkartinis pajamų mokestis, kurį svarstant ne kartą buvo minima jos pavardė. Niekada neturėjo automobilio.

Gavusi leidimą ginklui, "Volstryto ragana" niekada nesiskyrė su revolveriu, nuolat bijodama būti nušauta. Pavyzdžiui, eidama į svečius, ji net pasiimdavo maisto, kad jos negalėtų nunuodyti.

Tik sulaukusi senatvės, Hetty Green įsigijo šunį, pavadinusi jį sūnaus "Nedo" vardu, kuris prašydavo nemokamų kaulų mėsinėje, tačiau gyvūno mityba buvo laikoma geresne nei jo šeimininkės.

Hetty Green ir jos šuo

Mergaitę nuo dvejų metų augino senelis, nes motina nuolat sirgo. Jis išmokė ją skaityti finansines ataskaitas ir mokė buhalterijos. Būdama 13 metų ji apsiėmė tvarkyti šeimos verslo buhalteriją ir taupė šeimos pinigus, kuriuos šeima anksčiau išleisdavo specialistui. Hetty išsilavinimą sudarė 12 mėnesių trukmės buhalterijos kursai, nes dėl savo elgesio Bostono vidurinės mokyklos ji nebaigė, atestato negavo. Nesugebėdama gyventi visuomenėje, nuolat keldama skandalus ir muštynes su bendraamžiais, Green nesuvokė švietimo tikslo. Ji jau buvo fenomenaliai  išmokusi skaičiuoti dar prieš mokyklą, geriau už bet kokį kompiuterį, kuris atsiras po jos mirties tik po 100 metų, o kitos kryptys mergaitės visai nedomino.

Nuo pat vaikystės ji uždirbdavo tiek pat, kiek ir suaugę šeimos nariai - tvarkė apskaitą, žvejojo ir pardavinėjo žuvis, organizavo tėvo banginių medžioklės ekspedicijas, prižiūrėjo dokų statybą.

Hetty nematė šeimos verslo perspektyvų, kadangi pardavinėjant brangų banginių aliejų, kuris buvo naudojamas patalpoms šildyti ir apšviesti, taip pat pramonėje, populiarėjo pigesnė naujovė - žibalas. Viena vertus, technikos pažanga išgelbėjo banginių populiaciją, kuri buvo masiškai naikinama, tačiau, kita vertus, tai padarė galą šeimos verslui. Prekyba su Kinija taip pat nežadėjo didelio pelno.

Mergina matė perspektyvas tik akcijų rinkoje ir svajojo persikelti į didesnį miestą, tačiau tai įvyko tik po motinos mirties.

Akcijų rinka tapo pašaukimu - ji sumaniai prognozavo akcijų kainų pokyčius ir žinojo, kur investuoti, kad gautų pajamų. Daugelis biržos dalyvių kartojo jos veiksmus, kad uždirbtų, nes visi jos sandoriai buvo pelningi.

Po kelerių sėkmingos prekybos metų dėl neįtikėtino gebėjimo nuspėti vertybinių popierių, nekilnojamojo turto kainų kilimą ir kritimą bei perspektyvias ekonomikos kryptis jai prigijo "Volstryto raganos" pravardė.

Kita teorija teigia, kad savo pravardę ji gavo būdama garbaus amžiaus. Kiekvieną dieną ji eidavo į banką, kur susitikdavo su skolininkais, kurie negalėjo gauti paskolos iš banko. Įprastas jos įvaizdis - juodas apsiaustas, skrybėlė su vualiu, piktas veidas ir aštri eisena. Žurnalisto daryta nuotrauka labai priminė grėsmingą vaizdą iš pasakos.

"Volstryto ragana"

Ponia Hetty Green

Hetty pradeda prekiauti valiutomis Londono biržoje ir teisingai nuspėjo Amerikos ekonomikos galimybes po pilietinio karo, spekuliuodama dolerių ir svarų kursais. Pirmųjų metų pajamos sudarė 1,25 mln. dolerių. 600 000 iš tetos palikimo buvo panaudoti 10 metų obligacijoms pirkti.

Pagrindinė jos verslo klaida buvo investicijos į geležinkelius. Tai buvo daug žadanti kryptis, tačiau Green interesai sutapo su pagrindinio konkurento Huntingtono interesais, kuris be pinigų galėjo daryti įtaką valstybės administracijai, todėl visi teisminiai procesai dėl įsigytų sklypų buvo pralaimėti ir į šį verslą daugiau pinigų nebuvo investuota.

"Versle apskritai nesudarykite sandorio, kol per naktį jo gerai neapgalvojote."

1875 m. suėjo ieškinio dėl sukčiavimo senaties terminas. Greenai grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas ir tęsė investicinę veiklą. Pora apsigyveno pigiausio viešbučio kambaryje, kokį tik galėjo rasti.

Pora savo verslą vykdė lygiagrečiai, nesusitikdami biržoje ir nesitardami vienas su kitu, kaip Hetty panorėjo nuo vedybų sutarties pasirašymo.

"Manau, kad kiekvienos moters pareiga yra išmokti rūpintis savo reikalais"

Edvardas turėjo savo verslą, o jo žmona - savo. Ekonominė krizė 1885 m. ir netinkamas J. Greeno kapitalo valdymas privedė jį prie bankroto. Paaiškėjo, kad Edvardas buvo prasiskolinęs 700 000 dolerių. Galiausiai Hetti sumokėjo vyro skolą, bet niekada to neatleido Edvardui.

Vėliau ji atsidarė biurą banke Chemical Bank ir pradėjo paskolų verslą. Kadangi ji taupė biuro nuomai, jai buvo suteikta darbo vieta banke ir ji kasdien eidavo ten skolinti pinigų už nekilnojamojo turto įkeitimą.

Tokiu būdu, ji vykdė veiklą dviejose prioritetinėse srityse - vertybinių popierių ir paskolų už užstatą, beje, ji priimdavo tik likvidų nekilnojamąjį turtą, esantį didžiuosiuose miestuose. Šių sandorių rezultatas - ištisi Čikagos, Niujorko ir kitų miestų kvartalai.

Hetty investicinis aktyvumas pasiekė aukščiausią tašką 1907 m. per akcijų rinkos ir bankų paniką. Vertybinių popierių vertė krito, šaliai reikėjo grynųjų pinigų. Ponia Green skolino aktyviems biržos biurams ir 1 mln. dolerių valstybei už įkeistas obligacijas, taip pat išpirko hipotekas visoje šalyje. Visuotinės panikos fone, "raganos" turtas labai išaugo.

Visus skaičiavimus ir operacijas ji atlikdavo asmeniškai pati, taip pat pati išieškodavo skolas iš pradelsusių skolininkų.

Vienas iš jos sėkmės veiksnių, be tikslių skaičiavimų ir investicijų efektyvumo - laisvo kapitalo buvimas.

"Mergaitę reikia auklėti taip, kad ji galėtų pati užsidirbti pragyvenimui... Nepriklausomai nuo to, ar jauna moteris yra turtinga, ar neturtinga, ji turėtų žinoti, kaip veikia banko sąskaita, suprasti hipotekos ir obligacijų struktūrą, žinoti, kiek kainuoja palūkanos ir kaip jos susidaro."

Hetty Green dukters vestuvėse

Sūnus Nedas po motinos mirties

Hetty vaikai pasidalijo jos turtą, į kurį buvo įtrauktas dešimties metų Silvijos patikos fondas, kurį valdė Nedas. Pranešama, kad vaikai džiaugėsi savo turtais labiau nei ji. Abu palyginti nesunkiai išgyveno Didžiąją depresiją, vadovaudamiesi Hetty konservatyvaus pirkimo filosofija, paremta didelėmis grynųjų pinigų atsargomis. Nedas buvo puikus kolekcininkas ir domėjosi viskuo - nuo automobilių lenktynių iki mokslo ir sodininkystės. Nedas vedė iškart po motinos mirties, o pirmasis jo pirkinys buvo automobilis.

Po Nedo mirties sesuo Silvija, kaip paveldėtoja, 1948 m. padovanojo jo namus Round Hille, Masačiusetse, Masačiusetso technologijos institutui (MIT), kuris juos naudojo eksperimentams. Tarp jų buvo sukurtas dalelių greitintuvo prototipas. Jie naudojo galingus WMAF radijo siųstuvus, kad palaikytų ryšį su 1928-1930 m. Ričardo E. Berdo antarktine ekspedicija.

Silvija Green mirė 1951 m., palikusi apie 200 milijonų JAV dolerių ir visus juos, išskyrus 1 388 000 JAV dolerių, paaukojusi 64 koledžams, bažnyčioms, ligoninėms ir kitoms labdaros organizacijoms. Abu vaikai buvo palaidoti šalia savo tėvų Vermonte.

Hetty Green prisimenama dėl savo analitinio proto, gebėjimo nuspėti valstybių ekonomikos pakilimus ir nuosmukius, asketiško gyvenimo būdo ir neįtikėtino godumo.

Pagarbiai, Mykolas Kuzminskis

Patiko straipsnis? Sek Spekuliantas.com Facebook puslapį ir Telegram kanalą, kad gautum naujienas akimirksniu!