Denas Tapiero: praturtėjimo iš kriptovaliutų paslaptis, kurios niekas nenori girdėti

Požiūris į investavimą. Įmonių akcijos ar žetonai

Kevinas: Sakei, kad jums patinka Kast. Tuomet turiu paklausti, kodėl, ir paprašyti, kad remdamasis Kast pavyzdžiu paaiškintum, kokią atrankos sistemą taikai vertindamas įmones, į kurias būtų įdomu investuoti.

Denas: Taip, bet juk sakiau, kad kol kas neturiu pakankamai duomenų – mes tik pradėjome į juos žvalgytis. Sakiau, kad jie mums patinka, tačiau išsamios informacijos dar neturiu. Telefone turiu mūsų nedidelę analizę – galiu pasižiūrėti ir papasakoti. Tačiau, kiek žinau, mes faktiškai esame vieninteliai pasaulyje augimo etapo investuotojai, susitelkę vien į kriptovaliutas, blokų grandinę, web3 ir skaitmeninį turtą. Mes neužsiimame rizikos kapitalo investicijomis ir neinvestuojame į pačias kriptovaliutas [žetonus]. Viskas labai paprasta.

Turime 22 investicijas, pernai realizavome šešias iš jų. Tarp mūsų portfelio įmonių yra Circle; Deribit, kurią įsigijo Coinbase; Figure; eToro; Bitfury priklausanti Cipher. Deja, yra ir Gemini, kurios pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) nepavyko taip, kaip tikėtasi, – tačiau už tokią kainą ji, mano nuomone, nepaprastai pigi. Žiūrime į įmones, kurių pajamos siekia maždaug 40–50 mln., ir norime jas pirkti už maždaug 5–10 kartų jų pajamas atitinkančią kainą.

Kast mums kol kas kiek per maža. Tavo kortelė puiki, o verslas per pastaruosius dvejus metus išaugo milžiniškai, bet mums jis kol kas per mažas – dar nepasiekė mums tinkamo dydžio. Taigi stebime juos: tai vienas kokybiškiausių verslų savo nišoje, tačiau mums dar per anksti. Galbūt kitais metais. Mes labiau orientuojamės, sakykime, į B ir C finansavimo etapus. Jie dar tik artėja prie mums tinkamo etapo, todėl ir negaliu išsamiai atsakyti: jų nėra tarp mūsų tiesiogiai svarstomų investicijų.

Šiandien, regis, kaip tik pradėjau dirbti su dviem sandoriais – ir tai nuostabiausia tokiose konferencijose. Mūsų įmonė decentralizuota, o gyvi susitikimai – visai kas kita. Savaites ar mėnesius susirašinėji su žmogumi dėl sandorio, o tuomet susitinki gyvai ir sakai: „Štai taip. Štai ką darome. Taip arba ne – iki rytojaus.“ Toks tiesioginis bendravimas iš tiesų pakeičia situaciją. Todėl mes čia ir atvykome patys.

Kevinas: Visiškai teisingai. Todėl praėjusį kartą ir pasakei: „Ne, noriu tinklalaidę įrašyti susitikęs gyvai.“

Denas: Taip. Skirtumas didžiulis. Zoom visai gerai, bet jis neperteikia pokalbio esmės.

Kevinas: Visiškai sutinku. Empatija. – Ar buvo patogu įrašinėti? – Puikiai. Gerai. Štai kas labai įdomu: pirmą kartą kalbėjomės kiek daugiau nei prieš metus – tuomet dar niekas to nežinojo, bet tai buvo netrukus po ankstesnės viršūnės, po ankstesnio bulių ralio. Atrodo, praėjusių metų kovą, tiksliai neprisimenu.

Tavo požiūris buvo toks: „Mes investuojame tik į įmonių akcijas.“ Ir šio požiūrio laikaisi jau daug metų. Dauguma kriptovaliutų pasaulio žmonių – veikiau tie, kurie būtent šiame pasaulyje ir užaugo, – pasakytų: „Taigi jis bumeris. Kodėl nenusipirkus žetonų? Jų potencialas daug didesnis. Nuobodus jis.“ O kas nutiko? Nutiko tai, kad visi šie šitkoinai nukrito iki nulio. O jūs, kaip ką tik sakei, pernai realizavote šešias investicijas – ir tai patvirtina tavo mintį.

Denas: Taip. Ir jų bus dar daugiau. Kraken ką tik paskelbė, o Ledger tikriausiai į biržą išeis kitais metais. Leisti tau baigti klausimą ar tęsti?

Kevinas: Man kyla štai toks klausimas: kur ir kaip išmokai pasakyti: „Eikime nuobodesniu keliu, investuokime į infrastruktūrą – tai suveiks“?

Denas: Akimirkai atidėkime tai į šalį. Man reikia aiškumo. Esmė ne ta, kad mes būtume prieš žetonus, – taip nėra. Yra tai, ką vadinu augimo etapo protokolais: mūsų srityje veikia tikri verslai, gaunantys tikras pajamas, kurie neturi akcijų – turi tik žetoną. Pavyzdžiui, Jupiter. Tai tikri projektai, o ne kainos išpūtimo ir išpardavimo schemos; jie svarbūs visam sektoriui.

HYPE – tikras projektas, HYPE – puikus dalykas. Tačiau iš tikrųjų vis dar esama šiokios tokios painiavos dėl to, kur tiksliai susidaro pajamos. Matei tai Uniswap pavyzdyje – pastarąjį pusmetį ten vyko kova dėl valdymo. Aš atėjau iš senojo pasaulio: 20 metų dirbau makroekonominės krypties rizikos draudimo fonduose, mano patirtį žinai. Todėl daug darbo skiriame išsamiam, konkrečių įmonių duomenimis paremtam patikrinimui.

Kiekvienai investicijai stengiamės sudaryti modelį, pagal kurį per 10 metų fondo veiklos laikotarpį investuota suma padidėtų 5–8 kartus. Vadinasi, žvelgiu 10 metų į priekį – mūsų fondo veiklos terminas – 10 metų. Man reikia nusipirkti už tokią kainą, kuri suteiktų pagrindo tikėtis, kad galėsime investuotą sumą padidinti 5–8 kartus. Ir štai, jei perku žetoną – tiesiog kaip pavyzdį – ir žiūriu 10 metų į priekį, ar galiu būti tikras, kad mano numatomos pajamos iš tiesų atsispindės žetono vertėje? Kai kuriais atvejais taip, tačiau vis dar pernelyg daug neapibrėžtumo ir pernelyg daug erdvės interpretacijoms.

Todėl visada maniau, kad įmonių akcijos niekur nedings; kad galbūt įvyks perėjimas, po kurio visa vertė galiausiai kaupsis žetonuose. Dabar esu tikras – ir tai sakiau nuo pat pradžių, – kad visa vertė ir pinigai atsidurs blokų grandinėje. Visa tai persikelia į blokų grandinę. Kitaip ir būti negali. Ir realieji aktyvai (RWA), ir tokenizavimas – svarbios šios konferencijos temos.

Manau, Laris Finkas atliko labai svarbų vaidmenį, 2023 m. vasarą pakeisdamas žmonių nuomonę. 2024 m. atsirado ETF. 2025 m. iškilo įmonių balansų tema. Ir Seiloras: nesu didelis DAT – įmonių, kaupiančių kriptovaliutų atsargas, – šalininkas, tačiau Seiloras savaip išskirtinis žmogus ir daro fantastiškus dalykus. Mes šioje srityje nedalyvaujame, į DAT neinvestuojame. Investuojame į veiklą vykdančius verslus.

Iš esmės DAT yra kriptovaliutos „įvilkimas į akcijas“, ir tai puiku: padeda jai plačiau įsitvirtinti. Man tai patinka, linkiu jiems visiems sėkmės ir turtų. Bet mes tiesiog užsiimame kitu dalyku. Man reikia, kad kartu su komanda galėtume pasakyti: štai mūsų ateities vizija; ir jeigu ji išsipildys, o įmonių pajamos augs taip, kaip tikimės, šios pajamos atsispindės akcijų vertėje.

Denas: Kriptovaliutų pasaulyje žmonėms žaidimo taisyklės keičiamos žaidimui jau vykstant – nors taip būna ir su akcijomis. Prieš kelerius metus pirmą kartą investavome į Kraken, kai bendrovė buvo įvertinta 2,88 mlrd. dolerių, tačiau per 5 metus mūsų turima akcijų dalis sumažėjo. Kraken vadovas Ardžunas [Sethi] veikė labai agresyviai – puikiai padirbėjo pirkdamas verslus, – tačiau kartu mažėja mūsų dalis, taigi mano įsigijimo kaina pasikeitė, kontrolės neturiu, esame mažumos akcininkai. Tikiuosi, kad jo įsigyti verslai padidino vertę – manome, kad taip. Tačiau tikrovė tokia: net ir turėdamas akcijų, ne taip jau daug kontroliuoji.

Vis dėlto žetonų nuosavybę reglamentuojančių teisinių precedentų, teisinės infrastruktūros ir sistemos kol kas paprasčiausiai nėra. O akcijų atveju turime šimtą metų precedentinės teisės; ten gerokai aiškiau, kokias teises turi kaip akcininkas, nors kartais ir ne visai aišku, bet vis tiek daug aiškiau. Ir kai žetonų srityje visa tai nusistovės – taip, yra projektų, arba augimo etapo protokolų, nežinau, kaip juos vadini, kurie mus labai domintų. Minėjau Jupiter; dar Aave – Stanis [Kulechovas] ten, mano nuomone, puikiai tvarkosi. Tai esminiai dalykai, kurie niekur nedings, tačiau kol kas negalime į juos investuoti.

Kevinas: Visiškai sutinku. Tai tikrai logiška. Bet tai nėra „bumeriškumas“. Man ši tema jautri – aš ne bumeris, esu jaunesnis už bumerius [juokiasi]. Bet suprantu, ką turi omenyje kalbėdamas apie tuos „bumerius“. Žodžiu, pasirodė, kad tavo pasirinkimas buvo teisingas.

Denas: Na, kol kas. Tai tiesa. Bet nesipuikuoju – laiko dar daug. Turime 22 investicijas į įmones, kurios vis dar nekotiruojamos biržoje. Taigi laiko dar užteks, kad mus vėl išbandytų, tiesa?

Twitter, portfelio valdytojo kelias ir bitkoinas kaip pagrindinis turtas

Kevinas: Twitter rašai nedažnai, bet kai parašai, visada tikiesi kilimo ir esi labai optimistiškas. Kodėl?

Denas: Tiesą sakant, rašyčiau dažniau – man tikrai patinka rašyti Twitter. Anksčiau stengdavausi parašyti du ar tris kartus per savaitę, ir visada apie makroekonomiką, treidingą, kriptovaliutas, bitkoiną ir panašius dalykus. Iš tikrųjų į Twitter atėjau tik 2019 m., po interviu su Rauliu Palu, kuris sulaukė šimtų tūkstančių peržiūrų. Tuomet pirmą kartą papasakojau, kodėl tikiu bitkoino kilimu. Ir man iš esmės pasakė: „Tau reikia Twitter paskyros, nes daugybė žmonių nori su tavimi susisiekti.“

O aš nesupratau – kas tai apskritai yra ir kaip tas pasaulis veikia? Neturėjau jokio supratimo. Twitter man labai įdomus. Dabar ten, mano nuomone, kiek per daug toksiškumo, ir man tai nepatinka. Matyt, daug jaunų vyrukų patyrė nuostolių ir dabar yra nusivylę. Tai labai skaudu.

Investuoti, uždirbti pinigų – nepaprastai sunkus procesas. Visada sakau: 15 metų, dirbdamas portfelio valdytoju, nesijaučiau visiškai savo vietoje. Iš tiesų taip pasijutau tik sulaukęs 38-erių. O pradėjau iškart po studijų: pačioje karjeros pradžioje, 1992–1993 m., dirbau Tiger Management. Man prireikė maždaug 15 metų, kad iš tikrųjų pajusčiau, jog visiškai išmanau tai, ką darau.

Ir net tuomet vis tiek darai daugybę klaidų, su kuriomis tenka gyventi, – emociškai tai labai skaudu, ir reikia išmokti su tuo tvarkytis. Valdyti portfelį, įgyvendinti idėją ir pasiekti rezultatą – to dar reikia išmokti, o mūsų sričiai nė 15 metų nėra. Todėl jauni vyrukai, kurie pagal principą „gyveni tik kartą“ (YOLO) stačia galva neria į memų kriptovaliutas, išpučia tai vienos, tai kitos kainą… Jau esu tai sakęs – tikriausiai ir praėjusį kartą tavo tinklalaidėje: mūsų srityje uždirbti lengviausia pasaulyje. Bet išsaugoti uždarbį – sunkiausia. Nes vienaip ar kitaip metus ar dvejus pasisekti gali bet kam.

Tačiau turėti aiškų procesą, atlaikyti volatilumą ir tvirtai tikėti tuo, ką darai, – sunku. Iš tikrųjų, jeigu tiesiog turi bitkoino ir laikai jį kokius 10 metų – sakiau tai ir 2019 m., ir 2021 m.… Klausi, kodėl tikiu kilimu? Nes iš tiesų tikiu, kad bitkoinas yra pagrindinis turtas. Tai labai juokinga: esu bitkoino maksimalistas. Ir kartu tikiu ateitimi, kurioje veiks daug blokų grandinių.

Žmonės mano, kad tai nesuderinama. Visiškai suderinama. Manau, kad bitkoinas ir jo kodas yra bazinis, pagrindinis turtas. Visa kita yra „po“ bitkoinu. Bet kokia įsitikinimų sistema, bet kas. Ethereum sprendžia programuojamumo klausimą, Solana – greičio, ir atsiras kitų kriptovaliutų konkrečioms nišoms.

Tačiau bitkoinas – tai auksas, tai pagrindas. Jo neišleidi: jis guli tavo Ledger piniginėje, seife, ir tu į jį nežiūri. Nenaudoju jo steikingui, neįtraukiu į jokias kitas schemas, nieko su juo nedarau. Juk iš dalies esu atėjęs iš fizinio aukso pasaulio – turiu fizinio aukso bendrovę GBI, įkurtą 2009 m. Esu iš to aukso pasaulio, kuriame tvirtai tikima, kad labai svarbu saugykloje turėti aukso luitą su tavo vardu – tai suteikia saugumo ir patvirtina nuosavybės teisę.

Todėl aš pats nesu toks aktyvus kaip mano komandos vyrukai, kurie labai aktyviai veikia decentralizuotų finansų (DeFi) srityje. Mano bitkoinai ir ETH atidėti į šalį: apie juos negalvoju ir į juos nežiūriu. Turiu savo nuomonę. Ir tai labai sunku – labai sunku išlikti kantriam ir išlaikyti atstumą stebint bitkoino ir Ethereum sėkmę. Miniu juos kartu, nes tai dvi pagrindinės turto rūšys. Ir Solana, mano nuomone, dabar prie to artėja.

Žmonėms labai sunku patikėti, kad tereikia nusipirkti ir grįžti po 10 metų, o uždirbsi visiškai nieko nedarydamas; uždirbsi daug daugiau, nei sukdamasis su visu šituo [šlamštu].

Kevinas: Teisingai.

Denas: Žmogui labai sunku tuo patikėti – kad tiesiog nieko nedarai, nes mūsų galvose įsitvirtinusi mintis: „Uoliai dirbk ir užsidirbsi.“ O iš tikrųjų tau mokama už ką kita. Tau atlyginama už ateities viziją, kuri pasirodys esanti teisinga. Štai kodėl sakau: „Visada tikiu augimu.“ Dabar rašau rečiau, nes esu užverstas darbais – visko tiesiog per daug.

O prieš ketverius ar penkerius metus turėjau tokią galimybę: nebuvome investavę į tiek daug įmonių. Užimu aštuonias vietas direktorių valdybose – jau tau minėjau. Turime visas tas įmones. Ką tik įsteigėme penktąjį fondą, užbaigėme pirmąjį kapitalo pritraukimo etapą, ateina naujos lėšos, man reikia naujai investuoti. Šiandien, regis, sutarėme dėl dviejų penktojo fondo sandorių – dar jų neužbaigėme, bet viskas jau beveik sutarta.

Taigi turiu mažiau laiko tiesiog atsisėsti, pagalvoti ir pasakyti ką nors įdomaus. O man patinka pastebėti įdomius dalykus. Tačiau žmonėms reikia priminti: jiems mokama už tai, kad sėdi. Tau mokama už kantrybę. Tau atlyginama už viziją.

Kaip toje nuostabioje knygoje Biržos spekulianto prisiminimai – mėgstamiausioje Polo Tiudoro Džounso knygoje apie treidingą; tai ir daugelio senosios mokyklos treiderių, makrotreiderių mėgstamiausia knyga. Viena iš joje išsakytų minčių: visi pinigai uždirbami „sėdint“ (in the sitting). Knyga parašyta prieš kokius 70–80 metų, jau po XX a. trečiojo dešimtmečio, ir kiekvienas portfelio valdytojas, kiekvienas treideris, žinoma, yra skaitęs Biržos spekulianto prisiminimus. Ji pasakoja apie labai garsų XX a. trečiojo dešimtmečio spekuliantą, bet joje pasitaiko ir tokių išminties grūdelių: visi pinigai uždirbami „sėdint“, tiesa?

Kevinas: Anksčiau sakei, kad tau prireikė 15 metų, kol apsipratai su portfelio valdytojo vaidmeniu. Ši tinklalaidė vadinasi When Shift Happens (Kai įvyksta pokytis). Kokio mąstymo pokyčio – universitete ar karjeroje – reikia, kad pasijustum užtikrinčiau ir pagaliau pradėtum suprasti: „Taip, pagaliau suprantu, ką čia darau“?

Denas: Man labai pasisekė, kad dirbau su vienais geriausių visų laikų valdytojų. Stivas Koenas, Džulianas Robertsonas, Stenas Drakenmileris – senajame finansų pasaulyje tai vieni geriausių visų laikų investuotojų ir „pinigų darytojų“. Galėjau iš jų mokytis, matyti, kaip jie dirba, ir kartu suprasti, kiek skiriasi mano paties stilius. Stivas daug labiau treideris nei aš – jis nuolat veikia. Aš veiksmų imuosi rečiau, ieškau didesnių struktūrinių pokyčių.

Džuliano Robertsono noras rizikuoti buvo didesnis nei bet kurio kito mano matyto žmogaus: jo ramybė prisiimant milžinišką riziką buvo neįtikėtina. Pats tai mačiau ir patyriau. O Drakenmileris… Pateiksiu pavyzdį. 1993 metais, kai ten dirbau, mūsų rizikos draudimo fondas valdė 3 mlrd. dolerių turto (AUM); Tiger buvo antras pagal dydį pasaulyje po Soroso fondo.

Sudarėme svopcionų portfelį – buvome pirkę vienų ir dvejų metų trukmės palūkanų normų apsikeitimo sandorių opcionų Europoje. Manėme, kad Europą ištiks stipri recesija, palūkanų normos turėjo mažėti, o Vokietijos padėtis buvo silpniausia nuo karo laikų – ekonominiu požiūriu tai buvo labai aiški investicinė idėja. Be to, veikė ERM, Europos valiutų kursų mechanizmas, ir mažėjo pajamingumas. Džulianas buvo labai tvirtai įsitikinęs savo teisumu. Valdomas turtas – 3 mlrd., o atidarėme poziciją, kurios nominalioji vertė siekė 50 mlrd. dolerių.

Iš tų 3 mlrd. skyrėme 1 mlrd. opcionų premijoms – 1 mlrd. vienų ir dvejų metų trukmės opcionams, susietiems su dvejų ir trejų metų palūkanų normomis Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Nors buvau labai jaunas, atsakiau už daugelio šių sandorių vykdymą ir pozicijos formavimą. Džulianas ir du vyrukai, kuriems dirbau makrostrategijų srityje, – mūsų grupė buvo visai maža, vos trys žmonės. Į darbą ateidavau trečią valandą nakties, kad Europoje pirkčiau tuos svopcionus. Būdavo dienų, kai uždirbdavome arba prarasdavome po 300–400 mln. dolerių. Vadinasi, paties fondo vertė per dieną svyruodavo 300–400 mln. – ir tai buvo 1993 metais.

Kevinas: Vadinasi, daugiau nei 10 % svyravimas – viso fondo mastu.

Denas: Taip, bet doleriais tai 300–400 mln. Tai buvo prieš 30 metų. Džulianas, žinoma, nebuvo sužavėtas, bet nesudrebėjo. Niekur kitur tokio dalyko nepamatysi. Stivas Koenas sukūrė milžinišką, neįtikėtinai sėkmingą verslą – jo turtas viršija 30 mlrd., fondas, ko gero, siekia apie 50 mlrd., – bet tokio noro rizikuoti jis neturi, pats tau tai pasakys. Steno Drakenmilerio noras rizikuoti buvo milžiniškas, ir jis turbūt yra geriausias visų laikų makrostrategijų valdytojas – kartu su Sorosu, o galbūt ir pats vienas.

Matyti, kaip šie žmonės žvelgia į rinkas… Pirmiausia buvo Džulianas, paskui Stivas, o vėliau Drakenmileris. Iš Drakenmilerio daug išmokau. Tačiau būtent tai, kad jo pasaulinės makroekonominės analizės sistema pasirodė labai panaši į manąją, man suteikė didžiulio pasitikėjimo. Tai nereiškia, kad neprarasdavome pinigų ar kad neklysdavau. Bet po tos patirties – o ten gerai pasirodžiau, sugalvojau keletą unikalių idėjų, jas įgyvendinau ir iš jų uždirbau…

Stenas taip pat parodė, kaip iš makroekonominės idėjos galima sukurti verslą. Kartu su juo įsteigėme Agcoa, kuri ilgainiui tapo didžiausia privačia žemės ūkio paskirties žemės savininke JAV. Po septynerių metų, 2013-aisiais, pardavėme ją Kanados pensijų sistemai. O prieš trejus metus Bilas Geitsas nupirko visus tuos ūkius ir tapo didžiausiu žemvaldžiu JAV.

Pati galimybė paimti makroekonominę idėją… Tuo metu buvome labai susitelkę į žemės ūkį – kukurūzus, sojas, kviečius, – ir Drakenmileriui ši idėja labai patiko, bet jis norėjo ją įgyvendinti kitaip. Iškėliau prielaidą, kad tam tikrose vietovėse, kur auginamos tam tikros kultūros, žemės ūkio paskirties žemės kainos per 5–7 metus galėtų padvigubėti, ir buvome teisūs; šią idėją įgyvendinome kitaip – per verslą. Sukurti ką nors nuo nulio yra labai stipru: tai buvo mintis mano galvoje, Drukas, laimei, ją palaikė, ir septynerius metus buvome partneriai.

Iš esmės tuo pačiu dabar užsiimame su fondais. Turėjau didelę makroekonominę idėją: skaitmeninio turto ekosistema taps realybe. Ne tik bitkoinas, ne tik ETH, bet ir visų finansų sistemos pinigų skaitmeninimas, taip pat realiųjų aktyvų (RWA) tokenizavimas ir stabiliosios kriptovaliutos. Maniau, kad visa tai potencialiai įvyks, ir šią idėją įgyvendiname dešimties metų investicijomis į įmones, kurioms, mūsų manymu, šios makroekonominės tendencijos palankios.

Tačiau viskas sudėtingiau: reikia gerų vadovų, tai nėra vien investicija į sektorių pagal makroekonominę idėją. Atliekame labai išsamų patikrinimą, pradėdami nuo konkrečių įmonių analizės (bottom-up). Tad atsakant į klausimą: reikia daug nesėkmių – labai daug nesėkmių, kad įgytum didelį pasitikėjimą. Ir net kai pasitikėjimo daug – turėjome dvi įmones, kurių vertė nukrito iki nulio.

Niekada nemaniau, kad gyvenime turėsiu „nulį“, nes makroinvestavime nulių nebūna: investuoji remdamasis palūkanų normomis, valiutomis, žaliavomis; auksas iki nulio nenukris. O čia dviejų įmonių vertė nukrito iki nulio, ir, mano manymu, tai nepriimtina. Su tuo susiję mano komandos žmonės buvo atleisti – sakau tai tiesiai. Pas mus nulių neturi būti. Galiausiai už tai atsakau aš.

Tai didele dalimi ir paaiškina, kodėl negaliu užsiimti rizikos kapitalo investicijomis: nesijaučiu gerai, kai kas nors nuvertėja iki nulio. Toks stilius gali būti labai sėkmingas: turi 100 investicijų, 99 nuvertėja iki nulio, o viena yra Google, ir fondo vertė išauga 20 kartų. Bet toks stilius labai tolimas mano prigimčiai.

Neapibrėžtumas kaip pelno šaltinis. Deribit pavyzdys

Kevinas: Kartą sakei, kad rinkos linkusios elgtis netikėtai. Kodėl?

Denas: Pasakiau ne visai taip. Man atrodo, kalbėjau apie auksą – juk ir toliau jam skiriu labai daug dėmesio. Nuolat kartoju: auksas niekada nedaro to, ko iš jo tikiesi, ir ne tada, kada to tikiesi. Būtent todėl tradiciškai jį būdavo labai sunku tiesiog laikyti. Turi būti netikėtumo.

Bet kurioje stiprioje rinkoje, bet kurioje bulių rinkoje turi būti neapibrėžtumo. Turi būti kas nors, ko ne visai tikiesi, kitaip tai neveiks. Todėl, kai investuoji būdamas visiškai, nepaprastai įsitikinęs, kai jautiesi taip patogiai, kad galvoji: „Čia pralaimėti neįmanoma“, – greičiausiai klysti. Tai keista, nes didelei investicijai reikia milžiniško įsitikinimo, bet kartu turi suprasti ir pripažinti, kad esama rizikos sričių, kuriose gali klysti. Būtent ta rizika ir sulaiko kitus nuo dalyvavimo.

Štai pavyzdys. Deribit, į kurią investavome 2021 metais, kai ji buvo vertinama kiek daugiau nei milijardu dolerių, ką tik nupirko Coinbase. Tuo metu ji turėjo bitkoino ir ETH opcionų prekybos monopolį; jai ir dabar tenka apie 80 % pasaulinės prekybos apimties. Tačiau 2021-aisiais įmonė veikė Panamoje, į kurią persikėlė iš Nyderlandų. Puiki komanda, puikus vadovas, puikūs steigėjai. Jie uždirbdavo 200 mln. dolerių grynojo pelno – tuo metu mūsų sektoriuje tai buvo didelė retenybė.

Įmonę galėjome įsigyti už sumą, lygią maždaug 5–6 jos grynojo pelno dydžiams. Pagalvojau: juk čia pralaimėti neįmanoma. Kodėl niekas kitas į tai neinvestuoja? Priežastis buvo ta, kad 2019-aisiais jie turėjo problemų dėl klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos (KYC/AML), todėl žmonės galvojo: „Čia ne viskas švaru.“ Vėliau jie visiškai „išvalė“ klientų bazę – ji tapo gerokai švaresnė, labiau institucinė, o pati įmonė gerokai patobulėjo.

Tačiau žmonės vis tiek susitelkdavo į visas įmanomas problemas. Be to, vien tai, kad įmonė veikė Panamoje, būtų atbaidę bet kurį stambų investuotoją. Galiausiai įtikinome juos persikelti į Dubajų – jie persikėlė ir sulaukė didelės sėkmės. Dabar steigėjai pardavė savo dalį Coinbase ir tapo milijardieriais – jiems tai buvo puikus sprendimas. Buvau nepaprastai tvirtai įsitikinęs, bet taip pat supratau, ką kiti laiko problema ir kur tiksliai slypi neapibrėžtumas.

Jei nėra neapibrėžtumo, neuždirbi. Todėl jo turi būti, ir reikia mokėti su juo jaustis patogiai. O tikrovė tokia, kad žmogus iš prigimties neapibrėžtumo sąlygomis jaučiasi nepatogiai. Tiesiog nepatogiai. Bet būtent už tai tau ir mokama: darai tai, kas kitiems sunku.

Kodėl bitkoinas kyla. Dideli apvalūs skaičiai ir paskirstymas

Kevinas: Panagrinėkime šią neapibrėžtumo temą giliau. Kalbant apie bitkoiną šiandien – 2026 metais ir vėliau, – pritaikykime tą pačią sistemą: kas tau suteikia tokį tvirtą įsitikinimą, kad bitkoinas pasieks 200 tūkst., 500 tūkst. ar milijoną dolerių? Sakai, kad tai akivaizdu, bet juk turi būti žmonių, kurie pernelyg abejoja, kad investuotų, – kitaip kainai nebūtų kur augti.

Denas: Tai savaime nėra taip jau „akivaizdu“. Bet… žinai, tai nėra „akivaizdus“ sprendimas. Jau sakiau: kaina nesikeitė penkerius metus. Pratęsdamas tai, apie ką kalbėjau – gana dažnai apie tai rašau Twitter, – pasakysiu: rinka daro viską, kad sukeltų kuo daugiau skausmo kuo didesniam skaičiui žmonių. Kodėl? Nes negali būti taip, kad visi viską perprastų.

Maiklas Stainhartas, kuriam trumpai dirbau po Džuliano Robertsono, sakydavo: „Denai, jei tai būtų lengva, visi būtų turtingi.“ Kartodavo man tai kokius tris kartus per savaitę. Taigi tai neatsiejama šio darbo dalis: turi būti sunku. Turi būti sunku emociškai. Reikia atlikti išsamų patikrinimą. Visur pilna „minų“.

Žmonės nėra paprasti ir nuspėjami: jie permainingi, emocingi, priima ir blogus, ir gerus sprendimus. Visur matome varpo formos pasiskirstymą: 5 % laimi, 5 % bankrutuoja, o visi kiti pasiskirsto plačiame viduryje. Šiuo metu bitkoino atveju esame būtent tame viduriniame etape: visi šiek tiek paragavo kilimo iki 120 000. Ankstesnė viršūnė buvo 65–70 tūkst., tad kai kurių investicija buvo padvigubėjusi. Nuo pat pradžių sakiau, kad bitkoinas pasieks 100 000, tada sustos ir kurį laiką ten pabus.

O žmonės sakys: savaitėms, mėnesiams, metams… Neturiu supratimo. Bet visi, kurie įsigijo pigiau nei už 1 000 dolerių, fiksuos šimtą kartų išaugusios investicijos pelną. Nes kainai esant 100 000 nerealu tikėtis dar vieno šimteriopo augimo. Nemanau, kad jis tai gali. Gal yra manančių, kad gali – gal per ateinančius 50 metų, nežinau.

Bet pagalvok pats. Pirkai po tūkstantį – o daugybė žmonių pirko ir pigiau nei po tūkstantį. Arba po 2 000, po 3 000, po 5 000 – tavo investicija išaugo 20 kartų. Tai pernelyg vilioja: žmogui pernelyg sunku atsispirti pagundai užfiksuoti pelną. Taigi 100 000 yra tai, ką rinkose vadina didelio apvalaus skaičiaus teze.

Mes, seni makrostrategijų vilkai, stebime visokią „magiją“, apie kurią garsiai nekalbame, ir dalykus, kuriems trūksta logikos. Juk investuotojui niekada nepasakysi: „Pardaviau visą poziciją, nes pasiekėme didelį apvalų skaičių.“ Tačiau iš tikrųjų treidinge ir investavime didelio apvalaus skaičiaus tezė egzistuoja. 100 000 visada galėjo visiškai sustabdyti rinką. Visada.

Maikas Novogracas viename interviu pasakojo, kad kažkieno vardu pardavė už 9 mlrd. dolerių, kai kaina buvo 115 000, ir nustebo, kad nepajudino rinkos labiau. O Maikas yra puikus treideris, turintis puikią rinkų nuojautą. Kartu daug ir perkama – vyksta „estafetės perdavimas“ iš ankstyvųjų mažmeninių investuotojų senbuvių, vadinamų OG, labiau instituciniams, stambiems turto savininkams. Žmonės pagrįstai tiki, kad bitkoinas gali kainuoti milijoną dolerių – tuomet tai būtų 20 trilijonų vertės turtas, vis dar siekiantis tik pusę aukso vertės, kuri šiandien yra maždaug 40 trilijonų.

O bendra pasaulio turto vertė dabar siekia apie 1 000 trilijonų. Vadinasi, sudėjus viską – nekilnojamąjį turtą, akcijas, obligacijas, – šiandien gautume apie 1 000 trilijonų. Taigi manyti, kad bitkoinas galėtų sudaryti 2 % šios sumos… Genialiausias išradimas – decentralizuotų pinigų išradimas, tas kodas, kuriuo remiasi visos stabiliosios kriptovaliutos, dėl kurių galvas pametę tradicinių finansų, arba TradFi, atstovai, visi realieji aktyvai, arba RWA, ir taip toliau, – taigi tai nėra tokia jau agresyvi investicinė prielaida. 2 % lyg ir nedaug, bet tai milijonas dolerių už bitkoiną: 20 trilijonų bitkoino vertė ir reiškia milijoną už monetą. Vadinasi, tai maždaug augimas dvylika kartų nuo šiandienos lygio. O dešimteriopas augimas per dešimt metų – man, tau, pensijų fondui – tai kone geriausia įmanoma investicija.

Denas: Taigi štai kas vyksta kainai esant 100 000. Tie, kurie viską suprato anksti, atsiima savo šimtą kartų išaugusią investiciją ir sako: „Labai ačiū.“ O instituciniai ar stambesni investuotojai sako: „Tikime, kad čia galima uždirbti dešimteriopai, ir mums to visiškai pakanka.“ Tai vadinama paskirstymu (distribution), ir būtent tai dabar vyksta. Tai labai skausminga, nes kaina stovi vietoje.

Įsivaizduok: investavai 2021-aisiais, paskui viskas sugriuvo, laikei savo investiciją, vėliau viskas šovė aukštyn, jos vertė buvo padvigubėjusi, o dabar kaina grįžo ten, kur pirkai. Penkerius metus buvai į tai susitelkęs, o rezultatas nė nepajudėjo – skaudu, ypač kai NASDAQ padvigubėjo, Nvidia ir visa kita. Sėdi ir esi pasiruošęs nusišauti: „Ką aš padariau? Visa mano protinė energija, visi mano gebėjimai…“ Ir štai didžiausios nevilties akimirką – kai kas nors Twitter parašo: „Pasiduodu“, kai įtakingi žmonės sako: „Viskas, pasitraukiu iš bitkoino“, – arba kai smarkiai išauga toksiškumas… Turi pasidaryti dar sunkiau, dar intensyviau.

Bulių nuotaikų rodiklis rodė 4–5 % bulių. Neatmetu, kad bitkoinas minimumą pasiekė ties 60 tūkst. – tai įmanoma, bet nesu įsitikinęs 100 %. Tarkime, krintame iki 50 tūkst., ten visi pasiduoda, o paskui kylame iki 250–300 tūkst. Galiu įsivaizduoti scenarijų: vėl pakylame iki 100 tūkst., visi sako: „Kylame iki 200 tūkst.“, bet tada kažkas nutinka, krintame iki 50 tūkst., ir tuomet pasiduoda tiesiog visi [juokiasi]. Visi to nekenčia, viskas siaubinga, o tada kylame iki 250–300 tūkst., ir nusipirkti jau nebepavyksta.

Taip ir veikia rinkos. Nesakau, kad tai mano prognozė. Tiesą sakant, neturiu labai tvirtos nuomonės, nes tam, ką darome ir kaip aš investuoju, nedidelis skirtumas, ar bitkoinas kainuoja 60, 70, 80, 90, ar 100 tūkst. Turime dešimties metų investicijų laikymo horizontą, tad tai nesvarbu.

Nemanau, kad bitkoinas nukris žemiau 50 tūkst. Todėl 60 ar 70 tūkst. man nėra didelio skirtumo. Bet žinau: jei jis vėl nukris iki 50 tūkst., tai bus tarsi numesta atominė bomba. Jausmas bus toks blogas, kad – garantuoju – tai ir bus dugnas.

Denas: Bet apskritai… Gal to ir neįvyks. Tikiuosi, kad patiems bitkoino entuziastams neteks išgyventi tokio skausmo. Tikiuosi, kad nuo čia kilsime tiesiai aukštyn. Tačiau rinkos ne visada suteikia tokią galimybę.

Kaip pritraukti kapitalo meškų rinkoje

Kevinas: Kaip fondo valdytojui pritraukti naujų lėšų meškų rinkoje, kai visi nusiminę? Teoriškai tai geriausias metas pritraukti kapitalo, o praktiškai – metas, kai niekas nenori investuoti: visi nori palaukti. Kaip tai daryti, kad reikiamu metu turėtum lėšų?

Denas: Iš esmės niekaip – meškų rinkos etape jų nepritrauksi. 2023–2024 metais pritraukėme kapitalą ketvirtajam fondui, ir visiems pirmųjų trijų fondų investuotojams sakiau: žiūrėkite, galiu supirkti viską, kas atpigo – tuos mums patinkančius verslus, kurių vertė nukrito 80 %; pardavėjai priversti parduoti. Ketvirtasis fondas – pelningiausias mūsų fondas, kurio kapitalo pritraukimą užbaigiau 2024 metų lapkritį, – yra mažiausias, nes net man pritraukti lėšų buvo beveik neįmanoma. Pirmuosiuose trijuose fonduose jau valdžiau daugiau nei milijardą dolerių. Turėjau 16 metų investavimo rezultatų istoriją senajame finansų pasaulyje ir 300 investuotojų, pažįstančių mane 25 metus.

Jo kapitalo pritraukimą užbaigėme 2024 metų lapkritį – fondas labai mažas, – o per metus jo vertė išaugo 300 % (bruto). Per pirmuosius 16 mėnesių jau grąžinome 30 % investuoto kapitalo; ketvirtajam fondui dar liko aštuoneri su puse metų, ir nusprendžiau: jei pavyksta taip sėkmingai pasitraukti iš investicijų, tiesiog grąžinsiu kapitalą. Pagal DPI rodiklį – grąžinto ir įmokėto kapitalo santykį – visi keturi fondai patenka tarp 5 % geriausių pasaulio privataus kapitalo fondų, nepriklausomai nuo jų investavimo mandato. Pirmasis ir antrasis fondai grąžino 40 % investuoto kapitalo – tai 2021 metų fondai; 2022 metų fondas grąžino 20 %: kapitalas jam buvo pritrauktas rinkos viršūnėje ir, deja, trečdalis trečiojo fondo investicijų teko blokų grandine paremtų žaidimų, metavisatos ir NFT segmentui, kuris taip ir neatsigavo, todėl šis fondas atsilieka.

O ketvirtojo fondo portfelį daugiausia sudaro antrinėje rinkoje įsigytos akcijos, kurias meškų rinkos etape pirkome už juokingai mažą kainą; iš esmės patys nustatydavome kainas. Penktojo fondo pirmąjį kapitalo pritraukimo etapą užbaigėme gruodį. Didžioji dalis pinigų atėjo bulių rinkos etape, bet jau atsisakiau 40 sandorių. Augimo etapo įmonių – B ir C bei vėlesniuose finansavimo etapuose esančių, daugiausia vertinamų daugiau nei 500 mln., o mano „auksinis“ intervalas yra nuo 500 mln. iki pusantro milijardo – vertinimai sumažėjo ne taip smarkiai: tikrai ne tiek, kiek alternatyviųjų kriptovaliutų, ir net ne tiek, kiek bitkoino.

Taip yra todėl, kad kai kurie strateginiai investuotojai – tokie kaip PayPal ar Binance, kurių požiūris kitoks nei mano, – investuoja mažiau paisydami vertinimo; jiems jis ne toks svarbus. Mėgstu pirkti už kainą, kuri maždaug 5–10 kartų viršija įmonės pajamas. Prieš porą savaičių ketinau investuoti į įmonę, vertinamą milijardu, o po savaitės jie grįžo ir pasakė: „Turime strateginį investuotoją, pasirengusį investuoti, kai vertinimas siekia du milijardus.“ Sakau: juk tai beprotybė, beprotiškas daugiklis. Tačiau strateginiam investuotojui tai nesvarbu: jis mato sinergiją ir įmonę vertina kitaip nei mes. Būtent strateginiai investuotojai šiuo metu ir palaiko aukštesnes dalies augimo įmonių akcijų kainas.

Tačiau mums pasisekė: pirmasis kapitalo pritraukimo etapas buvo sėkmingas ir palyginti didelis, o aš iš tų lėšų dar neinvestavau nė cento. Dabar rinkos krinta, aš tiesiog laukiu ir turiu du sandorius, kuriuos, manau, sudarysime. Iš esmės meškų rinkos etape pritraukti kapitalo beveik neįmanoma. Jį reikia pritraukti bulių rinkoje, o tada, jei renkiesi atidžiai ir nepermoki, kapitalo lieka ir meškų rinkos etapui – tačiau jis buvo pritrauktas bulių rinkoje.

Įrodėme, kad nemokame pagal tokius didelius daugiklius, kaip kai kurie kiti į augimo įmones investavę investuotojai mokėjo 2021-aisiais. Manau, savo investuotojams jau įrodėme, kad nesvarbu, bulių ar meškų rinkos etapas: turime savo procesą ir investuojame pagal daugiklius, kuriuos laikome pagrįstais. Mano manymu, daugiau nei dešimt kartų pajamas viršijanti kaina jau labai dosni. Būna atvejų, kai galima palikti šiek tiek „laisvės“, bet disciplina ir partnerio požiūris mums yra gerokai tinkamesnis kelias.

Kodėl 50 trilijonų. Stabiliosios kriptovaliutos ir DI agentų pinigai

Kevinas: Pernai pervadinai bendrovę iš 10T į 50T – iš 10 trilijonų fondo į 50 trilijonų fondą. Kodėl esi toks tikras, kad kriptovaliutų sektorius pasieks 50 trilijonų?

Denas: Juokinga – ką tik daviau trumpą, 10 minučių interviu CoinDesk, ir manęs paklausė to paties. Tas žmogus iš esmės pasakė: „O ar 50 trilijonų nėra pernelyg konservatyvus vertinimas?“

Kevinas: Kaip tik toks ir buvo kitas mano klausimas: kodėl 50 trilijonų, o ne 100 ar 200?

Denas: Realybė tokia. 2019 metų viduryje skaitmeninio turto ekosistemos vertė, kaip mes ją skaičiavome – bitkoino, ETH ir alternatyviųjų kriptovaliutų vertė bei visų blokų grandinės ir kriptovaliutų sektoriaus akcijų vertė – siekė 300 mlrd. Šią istoriją pasakojau daug kartų, tikriausiai ir tau per ankstesnį mūsų pokalbį. Paklausiau savęs: ką iš tikrųjų manau? Už ką statau? Kokia yra šios skaitmeninio turto ekosistemos (DAE) visa potenciali rinka, arba TAM?

300 mlrd. Ir pagalvojau: manau, kad ji gali išaugti 30 kartų – iki 10 trilijonų. Iš čia ir pavadinimas 10T – 10 trilijonų. Pagalvojau: jei to nepareikšiu, niekas nepatikės, kad iš tikrųjų taip manau, nes tokia nuomonė atrodo beprotiška. Niekada nebuvau prognozavęs, kad kas nors išaugs 30 kartų. Valiutos 30 kartų nebrangsta.

Niekada neprognozavau ir 30 kartų padidėsiančios aukso kainos. Todėl nusprendžiau savo nuomonę įrašyti tiesiai į fondo pavadinimą – mano žiniomis, niekas anksčiau taip nebuvo daręs. Man pačiam tai atrodė beprotybė, bet pasakiau: „Padarysiu.“ Taip ir atsirado 10T.

Maždaug prieš metus pasiekėme 5T: bitkoinas buvo netoli kainos aukštumų, o kartu sudėjus jį, ETH, alternatyviąsias kriptovaliutas ir akcijas susidarė maždaug keturi su puse–penki trilijonai. Pagalvojau: steigiame penktąjį fondą, negaliu jo pavadinti 10T – tai neturi prasmės, juk tai reikštų vos padvigubėjimą nuo dabartinio lygio, nes šiandien esame ties 5T. Todėl atsitraukiau ir pagalvojau: kaip DAE, skaitmeninio turto ekosistema, atrodys po 10 metų, tai yra 2035-aisiais? Apie bitkoiną jau kalbėjau – milijonas per 10 metų, o tai reiškia 20 trilijonų. ETH ir kitos alternatyviosios kriptovaliutos gali būti vertos 10 trilijonų – iš viso 30 trilijonų.

Žmonės sako: ir tai per mažai. Gerai. Tada galvoju apie visas šios srities akcijas: visi verslai, vienaip ar kitaip susiję su blokų grandine, kriptovaliutomis ar web3, kartu gali būti verti maždaug 20 trilijonų. Ir galbūt tai pernelyg konservatyvu.

Coinbase šiandien yra 50 mlrd. vertės bendrovė. Manau, Coinbase gali tapti trilijono vertės bendrove – tai savo kartą apibrėžianti bendrovė, panaši į Microsoft. Mano nuomone, Kraken irgi turi tokį potencialą, bet tai atskira tema. Taigi 20 trilijonų tektų akcijoms ir blokų grandinę naudojantiems verslams – būsimoms Circle tipo bendrovėms.

Šiuo metu turime vos apie 10 reikšmingų biržoje kotiruojamų blokų grandinės ir kriptovaliutų bendrovių; manau, jų bus 50–100. Vadinasi, 20 trilijonų bitkoinui, 10 trilijonų ETH ir alternatyviosioms kriptovaliutoms, 20 trilijonų akcijoms – iš viso 50 trilijonų. Todėl ir pagalvojau, kad, vertinant konservatyviai, galime nueiti kelią nuo 5T iki 50T. Žinai, kai paskelbiau 10T prognozę, žmonės sakė tą patį: „Denai, juk tai lengvai peržengs 10T.“ Tačiau tikslas – teisingai prognozuoti, o ne statyti oro pilis. Todėl ir pateikiu kiek konservatyvesnį vertinimą.

Kevinas: O kodėl manai, kad jis konservatyvus?

Denas: Pažvelkime į stabiliąsias kriptovaliutas. Į Circle investavome pačiame ankstyviausiame etape. Prieš penkerius metus, kai tik steigiau fondą, stabiliųjų kriptovaliutų buvo nulis – jų paprasčiausiai nebuvo. O šiandien – ir pernai, kaip žinai – prekybos stabiliosiomis kriptovaliutomis apimtis pasiekė 33 trilijonus dolerių. 33 trilijonus. Niekada nemačiau – ir nemanau, kad apskritai yra buvę – ko nors, kas per 5 metus nuo nulio išaugtų iki 33 trilijonų.

Ypač iškalbinga tai, kad beveik visos stabiliosios kriptovaliutos susietos su doleriu – tokių yra 99 %. Atsiras su euru, jena ir visomis kitomis valiutomis susietų stabiliųjų kriptovaliutų. O bendra prekybos valiutomis apimtis senajame pasaulyje juk siekia 7 trilijonus per dieną. Taigi mūsų 33 trilijonai per metus tėra keturių dienų senojo pasaulio valiutų apyvarta. Todėl tie 33 trilijonai išaugs iki 300 ar net 3000 trilijonų – kad ir koks galiausiai būtų skaičius – ir „suvalgys“ senojo pasaulio valiutas.

Dar vienas dalykas, dėl kurio 50T, mano nuomone, tikriausiai yra konservatyvus vertinimas, žinoma, yra DI agentų finansai. Pasakysiu aiškiai: blokų grandinė – tai autonominio DI agento pinigai. DI neskambins į JP Morgan, kad atliktų bankinį pavedimą – apie tai jau kalbėjau; DI agentai naudos programuojamuosius pinigus ir į blokų grandines įtrauktas išmaniąsias sutartis. DI agentų pinigai – tai blokų grandinė.

Manome, kad per artimiausius 5–10 metų autonominiai DI agentai atliks ne dešimtis ar šimtus trilijonų, o tūkstančius trilijonų operacijų. Tūkstančius trilijonų. O kokia bus vienos operacijos kaina – viena šimtoji cento? Centas? Doleris? Manau, kol kas neaišku.

Tačiau pastarojo pusmečio apimtys neįtikėtinos: dešimtys milijardų operacijų, nors prieš 18 mėnesių jų buvo nulis. Jau dešimtys milijardų. Esu tai sakęs: man ši investicinė tezė apie skaitmeninio turto ekosistemą reiškia didžiausią visų laikų makroekonominę investiciją, didžiausią visų laikų makroekonominį sandorį.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje internetas reiškė idėjų ir informacijos skaitmeninimą. Bitkoinas ir blokų grandinė reiškia vertės ir pinigų skaitmeninimą. Ir iš esmės tai turėtų būti verta daugiau, nes kalbame apie pinigus. Idėjos ir informacija yra gerai, tai nuostabu.

Bet tai nėra pinigai ir vertė. „Pinigų ir vertės internetas“ turi tapti didesniu finansiniu verslu nei „idėjų ir žodžių internetas“. Būtent tuo grindžiu viską, ką darau.

Galutiniai skaičiai: ETH, Solana ir tokenizavimas

Kevinas: Apibendrinkime konkrečiais skaičiais. Sakei, kad daugeliui pastarieji penkeri metai atrodo kaip prarasta pusė dešimtmečio – kaina trypčioja vietoje, tai kyla, tai krinta, o žmonės nusiminę. Tačiau tavo tezė tokia: šios srities vertė pasieks 50 trilijonų, ir galbūt tai net konservatyvus vertinimas. Vadinasi, sakai, kad iš tų 50 trilijonų maždaug 20 trilijonų teks bitkoinui, tai yra vienas bitkoinas kainuos milijoną.

Tai reiškia, kad nuo dabartinio lygio jis kils aukščiau, nors kelias gali būti skausmingas – juk taip yra jau penkerius metus. O kokią vietą šiame paveiksle maždaug užima ETH ar Solana? Juk ETH žmonėms jau penkerius metus kelia didžiausią skausmą. Solana rezultatai buvo stulbinami, bet jos kaina irgi smarkiai krito, o volatilumas labai didelis.

Denas: Manau, bitkoinas gali pabrangti 10 kartų, ir atrodo pagrįsta tikėtis, kad ETH gali pabrangti 5–10 kartų. Dabar nepasakysiu, kokią ETH kainą atitiktų 5T vertė – galėčiau suskaičiuoti. Bet apytikriai: ETH gali išaugti ir 20, ir 10 kartų. Dabar ETH ir bitkoiną – ETH ir Solana – laikau pagrindiniu turtu. Manau, 10 trilijonų tektų ETH, Solana ir visiems kitiems perspektyviems protokolams bei blokų grandinėms, įskaitant Hyperliquid (HYPE), kuris galbūt taps didesnis už visus kitus.

Galbūt atsiras verslų, kurie atsisakys akcijų ir pereis vien prie žetonų – tai galėtų dar smarkiai išplėsti „alternatyviųjų kriptovaliutų visatą“. Konkrečiai negalvoju, kokias kainas galėtų pasiekti Ether ir Solana. Ar jos gali brangti per artimiausius 10 metų? Ar Solana gali pasiekti tūkstantį? Žinoma.

Tačiau žiūriu plačiau, nes, mano nuomone, tai veikiau rizikos kapitalo investuotojo sritis – tokio, kuris investuoja pradiniame finansavimo etape, kai vertinimas dar labai mažas, nes mato didelę ateitį. Juk matai, apie kokius skaičius kalbu: turto – visų realiųjų aktyvų – tokenizavimas dar net neprasidėjo; tai tik pirmasis kėlinys. Žinau, tavo auditorija tikriausiai galvoja: „Ir kiek visa tai gali išaugti?“ Manau, nesunkiai 5–10–15 kartų per artimiausius 10 metų, bet kelias bus skausmingas.

ETH investuotojus gerokai nukamavo, tačiau realybė tokia – pasakysiu tiesiai: 2000 už ETH yra milžiniška kaina. 2019 metais ETH kainavo 100 dolerių. Šimtą dolerių. Žinau iš asmeninės patirties: jis kainavo 183 dolerius ir ilgą laiką laikėsi žemiau šio lygio.

Taigi 2000 yra didelis skaičius. Net 2020 metais jo kaina buvo nukritusi žemiau 100 – o tai buvo vos prieš šešerius metus. Augimas 20 kartų – Dieve mano. O žmonės dar skundžiasi.

Denas: [juokiasi] Ne… Tiesiog tai jauni žmonės, labai trokštantys greito pasitenkinimo. O juk pažvelgus į senojo pasaulio finansų rinkas – žaliavas, valiutas, akcijas, obligacijas – 20 kartų augimas bet kurioje iš jų pasitaiko labai, labai retai. O mūsų srityje žmonės sulaukia 20 kartų augimo ir skundžiasi.

Kevinas: Gera mintis. Labai ačiū, kad sutikai pasikalbėti.

Denas: Su malonumu. Džiaugiuosi atėjęs. Puiku.

Kevinas: Kaip visada, jau laukiu kito mūsų pokalbio.

Denas: Be abejo.

Išversta specialiai Spekuliantas.biz.