Darekas Dargo – Forex treideris, kurio pelningų sandorių dalis siekia 86 %

Nuoroda į originalų interviu

Na, kaip laikotės, bičiuliai? Šiandien pas mus svečiuojasi Darekas Dargo! Darekas – profesionalus Forex treideris. Per pastaruosius septynerius metus jis neturėjo nė vienų nuostolingų metų! O žinote, kas dar įspūdingiau? Mačiau jo prekybos statistiką – beveik 1 000 sandorių. Spėkite, kokia jo pelningų sandorių dalis? 86 %! Akivaizdu, kad iš tokių žmonių verta mokytis ir jų klausytis. Ypač jei prekiaujate Forex rinkoje!

Šiame pokalbyje aptarsime, kaip Darekas pradėjo prekiauti ir kodėl nusprendė specializuotis būtent Forex rinkoje. Tada jis papasakos apie savo sukurtą „Price Action + MACD“ strategiją – pagrindinę savo prekybos strategiją. Aptarsime įėjimus, stop loss, pelno tikslus ir daugelį kitų dalykų. Taip pat jis pristatys OPOS strategiją, tinkamą ir tiems treideriams, kurie turi įprastą darbą: norint ja naudotis, nereikia visą dieną sėdėti prie ekrano. Dar pakalbėsime apie skirtumus tarp palaikymo ir pasipriešinimo zonų bei paklausos ir pasiūlos zonų. Ir apie Dareko požiūrį į naujienas – šiuo klausimu jo nuomonė gana savita! Visa tai ir dar daugiau – šiandienos pokalbyje. Pasiruošę? Pradėkime!

***

— Sveiki atvykę į laidą, Dargo! Džiaugiuosi, kad prisijungėte!

— Sveiki, sveiki! Malonu jus matyti, Rajanai! Džiaugiuosi, kad pagaliau susitikome įrašyti šio… tinklalaidės epizodo? Pokalbio? Interviu? Vadinkite, kaip norite! Smagu, kad galiu pabendrauti su žmogumi, esančiu už 15 tūkstančių kilometrų.

— Taip, atstumas nemažas! Noriu pasakyti… Nors susipažinome neseniai, jūsų įrašus skaitau jau gana ilgai. Žaviuosi tuo, kaip derinate indikatorius ir „Price Action“! Dauguma žmonių renkasi vieną iš dviejų stovyklų: vieni prekiauja pagal švarius grafikus, kiti – pagal indikatorius. O jūs derinate abu metodus, ir jums tai tikrai veikia! Man patinka jūsų prekybos mąstysena. Žinoma, šiek tiek vėliau visa tai išsamiai aptarsime. Tiesiog norėjau išreikšti pagarbą jūsų prekybos metodikai, kuri, akivaizdu, duoda puikių rezultatų. Gerai, pradėkime interviu, Dargo! Pasakykite… Jei savo vaikystę turėtumėte apibūdinti vienu žodžiu, kokį pasirinktumėte?

— Esu žmogus, kuriam patinka varžytis. Visada mielai rungtyniauju – bet kurioje srityje ir su bet kuo! Mokykloje mėgau varžytis su draugais, stengdavausi gauti geresnius pažymius. Pradėjęs sportuoti pamėgau sporto varžybas. Ir, žinoma, mėgstu varžytis su kitais treideriais! Vis dėlto treidinge tikrasis varžovas yra tik vienas – rinka. Tuo man prekyba ir patinka! Prekiaudamas lieku vienas su rinka. Tik aš ir rinka… Niekas nenurodinėja, ką daryti. Tiesiog pasitelkiu savo išsilavinimą ir žinias. Taigi – varžymasis! Man patinka varžytis. Laikas bėga, bet vis dar jaučiuosi taip pat kaip būdamas dešimties… Noriu laimėti.

— Ar yra buvę, kad įsitraukėte į kokias nors varžybas ir pasiekėte netikėtą rezultatą? Gal galėtumėte pasidalyti tokia istorija?

— Varžybos man teikia malonumą ir padeda tobulėti. Juk jei su niekuo nesivaržai, nežinai savo lygio. Kad jį suprastum, turi su kuo nors pasilyginti! Didelę vaikystės dalį praleidau Šri Lankoje. Mano tėvas dirbo Lenkijos ambasadoje, Kolombe gyvenome šešerius metus. Kartą jis nuvedė mane į baseiną… Nusprendė, kad gyvenimas Šri Lankoje – puiki proga išmokyti mane plaukti. Žinote, Lenkijos klimatas toks, kad natūraliuose vandens telkiniuose maudytis galima vos porą mėnesių per metus. O uždarų baseinų šalyje tuo metu buvo nedaug, vos keli… Taip nutiko, kad atėjęs į baseiną paslydau ir įkritau į vandenį! Šalia nieko nebuvo. Taip ir prasidėjo mano mokymasis plaukti – bandymu išgyventi [juokiasi]. Kapanojausi iš visų jėgų! Kai pagaliau pavyko įsikibti į baseino kraštą, pagalvojau: taip, buvo baisu, bet apskritai – ne taip jau ir blogai! Po trijų mėnesių jau dalyvavau plaukimo varžybose. Laimėjau nardymo ir 100 jardų plaukimo rungtis. Būtent tada pajutau, kad varžybos mane stiprina.

— Neįtikėtina!.. Įkritote į baseiną, galėjote nuskęsti, bet išsikapstėte… Ir po to užsidegėte aistra plaukti! Dalyvauti plaukimo varžybose… Ir galiausiai užėmėte pirmąją vietą!

— Taip, įkritau kaip tik per pietų pertrauką. Visi darbuotojai buvo išėję pailsėti į pavėsį – valgė, gėrė alų… Tai buvo vadinamasis plaukimo klubas, į kurį žmonės ateidavo pramogauti. Ten dar buvo restoranas, teniso kortai ir panašiai. Baseinas sudarė tik nedidelę didžiulio pramogų komplekso dalį. Todėl taip ir susiklostė, kad šalia manęs nieko nebuvo.

— Manau, dauguma žmonių jūsų vietoje būtų labai išsigandę… Ar jums buvo baisu?

— Taip, žinoma. Tai buvo seniai, todėl visko jau nebeprisimenu taip gerai, bet… Žinote, kai prekiaudamas patiri nuostolį, jausmas beveik toks pat. Tačiau kai tave pargriauna, reikia tiesiog atsistoti ir bandyti dar kartą. Toks mano požiūris į gyvenimą. Ir į treidingą.

— Bet jei nemoki plaukti, gali žūti! Tai ne visai tas pats, kas prarasti porą prekybos sąskaitų.

— Na, taip, bet patiri beveik tokį pat stresą! Įkritau toje baseino dalyje, kur buvo negilu, maždaug pusantro metro. Kai pasiekdavau dugną, po vandeniu atsidurdavau visai negiliai – maždaug dešimt centimetrų. Jei būčiau įkritęs kitoje baseino dalyje, prie šuolių į vandenį bokštelio, turbūt viskas būtų pasibaigę kur kas blogiau. Galbūt dabar su jumis nesikalbėtume.

— Supratau! O kiek jums tada buvo metų?

— Aštuoneri.

— Aštuoneri! Vadinasi, vaikystėje šešerius metus gyvenote Šri Lankoje, nes jūsų tėvas dirbo ambasadoje… Supratau! Ir plaukime, ir treidinge konkurencija labai didelė. Kaip manote, ar šios veiklos turi dar ką nors bendro?

— Taip, kaip jau sakiau, ir plaukime, ir treidinge tenka su kuo nors varžytis – su kitais plaukikais arba su rinka. Treideriai mėgsta girtis savo pasiekimais! Internete matome vien sėkmės istorijas… Pralaimėjusiųjų nematome. Žmogui, kuris nesupranta prekybos esmės, gali pasirodyti, kad treidingas – nuostabus verslas. Juk čia visi laimi! Tačiau treidingas ir plaukimas turi daug daugiau bendro, nei atrodo. Esu matęs nemažai nuostolingai prekiaujančių treiderių… Plaukimo varžybose nugalėtojas būna tik vienas. Visi kiti pralaimi! Treidinge pralaiminčiųjų taip pat dauguma – laimi vos 20 %, gal 30 %. Bet jei šiandien pralaimėjote, tai dar nereiškia, kad rytoj negalėsite laimėti. Man plaukime būtent taip ir buvo! Pradėjęs plaukti užimdavau septintą, aštuntą vietą. Paskui pavyko užimti penktą, vėliau – ketvirtą. Galiausiai pasiekiau ir pirmąją.

Tiesiog reikia praktikuotis. Praktika, praktika ir dar kartą praktika! Be treniruočių gerų rezultatų nepasieksite – ypač plaukime! Mėgstu plaukimą palyginti su futbolu. Futbole galite netyčia įmušti įvartį. O plaukime atsitiktinai laimėti neįmanoma. Per vieną dieną savo 100 metrų rezultatą pagerinti penkiomis sekundėmis nepavyks. Tai neįmanoma! Plaukimas – sportas, kuriam reikia išties sunkaus darbo. Maždaug dešimt metų treniruodavausi po du kartus per dieną. Į baseiną eidavau net šeštadieniais! Šešias dienas per savaitę, dukart per dieną. Anksti ryte, šeštą valandą, prieš mokyklą, ir iškart po pamokų. Namo grįždavau šeštą vakaro… Tai išmokė mane ramiau priimti problemas. Dabar kiekvieną problemą suvokiu kaip užduotį, kurią reikia išspręsti. Negraužiu savęs dėl nesėkmių ir nesikremtu dėl sunkumų. Tai tiesiog kliūtis, kurią turiu įveikti. Gyvenimas, sportas, treidingas – nesvarbu. Reikia būti tvirtam kaip titnagas! Sportas duoda labai daug. Jis išmokė mane būti tvirtam, užsigrūdinusiam… Nepasiduoti.

— Puiku! Man įdomu… Sakėte, kad treniruodavotės dukart per dieną. Žinau, kad varžėtės gana aukštu lygiu. Koks buvo geriausias jūsų rezultatas?

— Jaunystėje geriausias mano pasiekimas buvo dalyvavimas šalies čempionato finale. Tačiau aukso medalio tada nelaimėjau. 2005 m. grįžau į plaukimą – jau į veteranų, arba „masters“, kategoriją, kurioje varžosi vyresni žmonės. Tai buvo daugiau kaip prieš aštuoniolika metų… Vis dar treniruojuosi, bet, žinoma, gerokai mažiau nei jaunystėje. Vos trys treniruotės per savaitę! Per metus nuplaukiu tik apie 300 kilometrų. Ne itin įspūdinga! Bet amžius daro savo. Svarbu nepersistengti, nes galima pakenkti sveikatai.

O geriausią savo rezultatą pasiekiau būtent veteranų kategorijoje. Iki šiol esu pagerinęs apie dvidešimt šalies rekordų. Jau net nebeprisimenu, kiek aukso medalių laimėjau skirtingose amžiaus grupėse… Į plaukimą grįžau būdamas maždaug keturiasdešimties. Nuo tada, galima sakyti, beveik nepralaimėdavau. Dalyvavau pasaulio čempionate Geteborge. Dukart dalyvavau Europos čempionatuose – Kadise ir Slovėnijoje. Man patinka keliauti ir plaukti! Tai puiki proga susipažinti su labai maloniais žmonėmis. Pažįstu plaukikų iš viso pasaulio! Į čempionatą Geteborge, Šveicarijoje [taip originale; Geteborgas yra Švedijoje – vert. past.], atvyko 7 000 dalyvių iš viso pasaulio. Ten sutikau žmonių, kurie jaunystėje buvo mano idealai. Kai man buvo aštuoniolika, jie buvo pasaulio čempionai ir olimpinių aukso medalių laimėtojai. Būdamas keturiasdešimties gavau progą su jais pasivaržyti! Tai buvo tiesiog stebuklas. Geteborge varžybos vyko atvirame baseine, o aplink jį žaliavo veja. Ten buvo surengtas tarsi piknikas keliems tūkstančiams žmonių! Žmonės iš viso pasaulio bendravo, keitėsi marškinėliais ir plaukimo kepuraitėmis. Turiu vieną kepuraitę iš Brazilijos – ją man padovanojo olimpinis čempionas. Labai ją branginu! Tas žmogus įėjo į plaukimo istoriją.

Manau, kiekvienas turi rasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio. Negalima vien dirbti! Dirbant per daug rezultatai būna prastesni nei dirbant optimalų laiką. Tai galioja ir treidingui. Stengiuosi prekybai skirti ne daugiau kaip penkias valandas per dieną. Negalima pernelyg ilgai sėdėti prie kompiuterio įsmeigus akis į grafikus… Žmogaus smegenys nėra tobulos. Nuovargis kenkia rezultatams. Negaliu pakęsti perteklinės prekybos!

Prisimenu, kai prieš penkiolika metų pradėjau prekiauti… Nors ne – prekiauti pradėjau dar dešimtajame dešimtmetyje! Turbūt dauguma mūsų žiūrovų tada dar nebuvo gimę [juokiasi]! Tuo metu mano šalyje vyko dideli pokyčiai. Išsivadavome iš Sovietų Sąjungos įtakos. Ji mus griežtai kontroliavo, negalėjome daryti to, ko norėjome… Tačiau dešimtajame dešimtmetyje viskas pasikeitė. Be kita ko, šalyje vėl pradėjo veikti akcijų rinka. Ėmiau aiškintis jos principus ir mechanizmus: kas yra paklausa ir pasiūla, kas yra kapitalizacija. Visa tai man buvo nauja. 1991 m. vėl pradėjo veikti Varšuvos vertybinių popierių birža. Prisimenu pirmąjį savo sandorį – nusipirkau 100 vienos Lenkijos bendrovės, tiesusios automagistrales, akcijų. Tikėkite ar ne, jas pardaviau vos prieš dvejus metus! Laikiau daugiau kaip dvidešimt metų… Nusipirkau 1991 m., pardaviau 2021 m. Vadinasi, ištisus trisdešimt metų!

— Oho! O kodėl jas pardavėte?

— Nes ta bendrovė nustojo egzistuoti. Ji išsiskaidė į kelias mažesnes įmones. Kažkas pradėjo supirkinėti tas akcijas tiesiogiai iš jų savininkų, nes biržoje jomis jau nebebuvo prekiaujama. Gavau laišką su pasiūlymu parduoti savo 100 akcijų. Galėjau arba sutikti, arba prarasti viską, nes netrukus tos akcijos turėjo tapti bevertės. Taigi pavyko atgauti šiek tiek pinigų – ne itin daug, bet 500 % pelną uždirbau!

Dešimtasis dešimtmetis buvo įdomus laikas. Pavyzdžiui, kotiruotės tuomet buvo skelbiamos tik du kartus per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais. Kainų pokyčiams buvo taikomi griežti apribojimai: per dieną akcijos negalėjo pabrangti ar atpigti daugiau kaip 10 %. Tai labiau priminė kazino nei tikrą rinką! Bet paskui atėjo Juodasis ketvirtadienis. Rinka griuvo, akcijų kainos pašėlusiai krito… Laimei, iki tol jau buvau išsiėmęs pradinį kapitalą, todėl didelio nuostolio nepatyriau. Tačiau žinau, kad daugelis prarado viską, ką turėjo. Tai sukėlė daugybę problemų. Buvo savižudybių ir panašių tragedijų… Toks buvo Lenkijos Juodasis ketvirtadienis.

Kuriam laikui prekybą mečiau, bet vėliau grįžau. Nežinau, ar jums tai bus įdomu, bet… Kai treiderių paklausiu, kaip jie pradėjo prekiauti, dažnai išgirstu: „Pamačiau reklamą per televiziją“, „Pamačiau reklamą internete“, „Kažkas paskambino ir papasakojo apie gerą galimybę.“ Mano pradžia buvo visiškai kitokia! Pradėjau nuo tikrų pinigų ir tikros tarpbankinės valiutų rinkos. Turėjau savo verslą – užsiėmiau tarptautine prekyba! Užsakydavau prekes Kinijoje, parduodavau Vokietijoje. Pirkdavau lenkiškas prekes ir parduodavau jas Anglijoje bei Italijoje… Žodžiu, turėjau įprastą prekybos įmonę. Pirkau ir pardavinėjau prekes skirtingose šalyse, už skirtingas valiutas. Todėl nuolat turėdavau jas keisti. Norint ką nors nusipirkti Kinijoje, reikėdavo dolerių. O Vokietijoje prekes parduodavau už Vokietijos markes…

Netrukus pastebėjau: jei valiutą perki ne iškart, o palauki kelias dienas, kartais kursas tampa palankesnis! Svarstydavau: reikia 100 000 Vokietijos markių iškeisti į dolerius, šiandien pirmadienis… Palauksiu trečiadienio. Ateidavo trečiadienis, ir gaudavau keliais doleriais daugiau! Pastebėjau, kad kartais gaunu daugiau, o kartais mažiau. Taip pradėjau stebėti grafikus. Iki tol tiesiog pasiteiraudavau kotiruočių: paskambindavau į banką ir paklausdavau, kiek gausiu, tarkime, už svarą. Vėliau pradėjau sekti grafikus ir ieškoti sistemos, kuri padėtų numatyti, ar rinka judės aukštyn, ar žemyn. Taip ir pradėjau uždirbti iš treidingo – keisdamas valiutas tikroje rinkoje! Jokių ateities sandorių, jokių CFD. Tai buvo tikri pinigai, be jokio sverto [juokiasi]. Štai taip pradėjau stebėti grafikus. Vėliau nusprendžiau uždaryti savo įmonę ir visą laiką skirti prekybai. Prekiauju iki šiol! Šiuo metu kita veikla neužsiimu.

— Kiek laiko jau prekiaujate Forex rinkoje? Kada pardavėte savo įmonę?

— 2008 metais… 2008 m. pirmą kartą pradėjau naudotis grafikais. Nors anksčiau stebėdavau akcijų grafikus. Akcijos mane visada domino – tai mano kraujyje! Tačiau didelių sumų į jas neinvestavau, tai buvo tiesiog pomėgis. Valiutų kursų grafikus pradėjau stebėti maždaug 2008–2009 m. Tuo pat metu atradau ir CFD – sandorius dėl kainų skirtumo. Kaip paprasta jais buvo prekiauti! Palyginti su akcijų rinka – labai paprasta. Juk akcijas galėjau tik pirkti, tikėdamasis kainos kilimo, kad vėliau parduočiau brangiau. O CFD galima prekiauti abiem kryptimis! Tada pagalvojau: čia tikras Eldoradas! Pasėdėsiu porą valandų prie kompiuterio ir praturtėsiu!

Žinoma, tikrovė pasirodė kiek kitokia [juokiasi]. Pirmąją sąskaitą praradau… Tai buvo beprotybė! Atsidariau realią sąskaitą – nedidelę, maždaug 5 000 dolerių. Per dvidešimt dienų ją padidinau iki 15 000. Pagalvojau: štai ir viskas! Daugiau niekada nebedirbsiu – prekiausiu! Būsiu toks turtingas, kad nebežinosiu, kur dėti pinigus! Tuo metu vėl buvau pradėjęs plaukioti. Kartą palikau atidarytą USD/JPY poziciją… Didelę poziciją – tuomet prekiavau kaip išprotėjęs! Dešimties procentų sąskaitos vertės šuoliai ir kritimai buvo įprastas dalykas. Išėjau į baseiną. Grįžęs pamačiau, kad sąskaita tuščia. Tiksliau, joje liko maždaug dešimt dolerių. Pagalvojau: kas čia dabar? Nusprendžiau, kad tai apgaulė, kad mane apgavo. Paskambinau brokeriui ir paklausiau, kas nutiko. O brokeris atsakė [juokiasi]: patikrinkite savo sąskaitą ir pamatysite patys. Pasirodo, tą dieną buvo paskelbti JAV ne žemės ūkio sektoriaus darbo vietų duomenys – „Nonfarm Payrolls“. Jie buvo labai palankūs doleriui, o aš buvau atidaręs USD/JPY pardavimo poziciją… Praradau visą sąskaitą dėl vieno vienintelio sandorio!

Tą dieną supratau, kad vien linijų grafike neužtenka – fundamentalieji duomenys taip pat turi reikšmės. Pradėjau juos sekti. Dabar taikau mišrų metodą: šiek tiek fundamentaliosios analizės, šiek tiek techninės. Manau, techninė analizė vis dar yra pagrindinė ir sudaro maždaug 70 % mano prekybos. Tačiau tam tikrus įvykius vis tiek reikia stebėti: „Payrolls“ duomenis, centrinių bankų pinigų politikos sprendimus… Taip pat CPI – vartotojų kainų indeksą, kuris pastaruoju metu irgi labai svarbus. Prisimenate, anksčiau infliacija nuolat buvo apie 2 % ir beveik nesikeitė? Tuomet CPI nebuvo itin svarbi naujiena. O dabar jo paskelbimas gal net svarbesnis už centrinių bankų sprendimus. Manau, šie trys įvykiai yra patys svarbiausi. Nereikia sekti absoliučiai visų pranešimų – taip galima išprotėti. Be to, nėra ir reikalo! Daugumos įvykių poveikis rinkai būna laikinas: praeina kelios valandos, ir viskas grįžta į įprastas vėžes. Tačiau „Payrolls“, CPI ir centrinių bankų sprendimus, ypač kai laukiama palūkanų normų pokyčių, stebėti verta. Šiuos tris dalykus.

— Kodėl nusprendėte susitelkti į Forex prekybą, o ne, pavyzdžiui, akcijų rinką?

— Manau, valiutos įdomios savo volatilumu. Kai kurios poros man ypač patinka, pavyzdžiui, GBP/JPY. Ji suteikia tiesiog milžiniškų galimybių! Be to, šioje rinkoje formuojasi trendai, trunkantys bent kelias dienas. Pirmiausia esu svingo treideris… Ir dar šiek tiek skalperis. Poziciniu treideriu savęs nelaikau. Man artimesni skalpingas ir svingo prekyba! Apskritai, kalbant apie akcijų rinką, man labiau patinka prekiauti indeksais – S&P 500, GER40… Indeksais prekiauju! O egzotinėmis valiutų poromis – ne. Tai per brangu. Jų prekybos sąlygos nepalankios, brokeriai nustato pernelyg didelius spredus. Be to, situacija tokiose porose kartais pasikeičia per kelias sekundes. Šiose rinkose daugiau, sakykime, spekuliacijų. Jos ne visada elgiasi taip, kaip turėtų!

Tarp pagrindinių valiutų taip pat yra tokių, kuriomis dažnai manipuliuojama. Tai dvi valiutos – jena ir Šveicarijos frankas. Jų kursams milžinišką įtaką daro centriniai bankai. Net pasakyčiau, kad Japonijos bankas yra ypatingo tipo manipuliatorius! To, kas kartais vyksta su Japonijos jena, suprasti neįmanoma – reikia išmokti tai pajusti [juokiasi]! Japonija – vienintelė pasaulio šalis, kurioje palūkanų norma neigiama, nors infliacija panaši į JAV. Todėl žvelgiant į USD/JPY porą iš fundamentaliosios pusės nėra priežasčių stipriai jenai. JAV banke už indėlį galite gauti 5,5 % metinių palūkanų, tiesiog laikydami lėšas doleriais. O laikydami jas jenomis gausite minus 0,1 %! Kam tada laikyti jenas? Taigi taip – fundamentalioji analizė padeda geriau suprasti rinkas. Ji irgi svarbi.

— Vadinasi, kiek laiko jau prekiaujate Forex rinkoje?..

— Apie penkiolika metų. Daugiausia prekiauju CFD.

— Būtent CFD? Ar prekiaujate ir OTC rinkoje?

— OTC taip pat prekiauju! Turiu kelias sąskaitas, tarp jų ir ateities sandorių… Tad negalėčiau sakyti, kad apsiriboju tik viena priemone. Vis dėlto šiuo metu man tinkamiausi yra CFD.

— Supratau! Manau, skirtingose šalyse ši priemonė vadinama skirtingai. CFD, neatidėliotina Forex prekyba, išankstiniai ar ateities sandoriai… Valiutų rinkoje galima prekiauti daugybe būdų!

— Man OTC praktiškai yra tas pats, kas CFD.

— Pakalbėkime apie jūsų prekybos metodą. Kad specializuojatės Forex rinkoje, jau išsiaiškinome. O kaip konkrečiai joje prekiaujate? Iš pradžių papasakokite bendrais bruožais, o tada pereisime prie konkrečių strategijų.

— Kaip prekiauju Forex rinkoje… Visada sakau: kad ir kaip prekiautumėte, kad ir kokią strategiją naudotumėte, svarbiausia laikytis taisyklių. Pagal strategiją sudarę vos penkis ar šešis sandorius dar negalite spręsti, ar ji pelninga. Gerai, kai įmanoma ją patikrinti pagal istorinius duomenis, tačiau dėl įvairių priežasčių ne visas strategijas galima taip ištestuoti…

Kurį laiką prekybai naudojau robotus, bet… Pats jų programuoti nemoku! Duodavau nurodymus draugui programuotojui, kuris parašydavo kodą. Tačiau paaiškinti savo metodą kitam žmogui, kuris paskui mėgina paversti jį matematika, pasirodė gana keblu. Todėl robotų atsisakiau. Dabar prekiauju tik rankiniu būdu. Ir turiu pasakyti, kad man svarbiausia ne tai, kaip prekiauju, o kuo prekiauju. Juk prekiauti galima įvairiomis priemonėmis, tačiau kiekvienai reikia savito metodo. Negalima vienodai prekiauti tokia labai dinamiška pora kaip GBP/JPY ir tokia kaip EUR/GBP, kuri linkusi judėti šonu ir didžiąją laiko dalį konsoliduojasi. Todėl pirmiausia reikia nustatyti rinkos ypatybes. Ar ji linkusi konsoliduotis diapazone? O gal jos volatilumas labai didelis? Pagal tai ir reikia rinktis konkrečią strategiją.

Žinoma, strategija turi tikti treiderio charakteriui ir gyvenimo būdui. Jei prekybai skiriate visą darbo dieną, problemų nėra – galite naudoti bet kokias strategijas. Tačiau jei turite įprastą darbą, o įtariu, kad dauguma mūsų žiūrovų jį turi, jums reikia strategijos, kuri derėtų su jūsų gyvenimo ritmu. Žmogaus, po darbo turinčio vos kelias laisvas valandas, strategija skirsis nuo to, kuris prie kompiuterio gali sėdėti nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro.

Tiems, kurie dirba, turi mažai laisvo laiko ir nori išbandyti treidingą kaip pomėgį, visada patariu rinktis strategijas, kuriose naudojami atidėti orderiai. Turiu vieną tokią strategiją – OPOS. Joje nustatome paklausos ir pasiūlos zonas, o sandorius suplanuojame iš anksto. Jei kaina pasieks lygį, kuriame pateiktas mūsų atidėtas orderis, brokeris jį įvykdys net tada, kai būsime darbe.

Pats visą laiką skiriu prekybai, todėl pozicijas dažniausiai atidarau rankiniu būdu. Mano strategija remiasi objektyviomis prielaidomis. Ką reiškia „objektyviomis“? Jos pagrindą sudaro trys klausimai, kuriuos vadinu „0/1 tipo klausimais“. Į juos galima atsakyti tik dvejopai – taip arba ne. Prielaida arba teisinga, arba klaidinga, trečio varianto nėra. Taip nebelieka vietos abejonėms. Tarkime, strategija paremta pramušimu. Jei savęs klausiu, ar grafike įvyko pramušimas, galiu atsakyti tiksliai. Žvakė užsidarė už lygio – taip; neužsidarė – ne. Tai paprastas klausimas! Mano nuomone, prasčiausios strategijos palieka vietos abejonėms. „Taip ar ne?“ „Gal ir ne… Nesu tikras… Reikia pagalvoti.“ Geriausias strategijos objektyvumo patikrinimas – paklausti apie ją dešimties skirtingų žmonių. Jei visi atsakys vienodai, vadinasi, ji objektyvi! Paklausęs praeivių, ar dabar diena, ar naktis, iš visų, žinoma, išgirsiu, kad diena – juk šviečia saulė. Jokių problemų! O paklausus, koks šiuo metu oras Kinijoje, iškart neatsakys niekas. Pirma reikės paieškoti internete! Gal ten giedra, o gal ne, juk dabar žiema… Štai čia jau problema. Strategija turi remtis paprastomis prielaidomis!

Naudoju labai paprastas strategijas. Kaip jau minėjote, derinu „Price Action“ su MACD indikatoriumi… Kartais net nejauku prisipažinti, kad naudoju indikatorius! Juk daugelis mano, jog geriausia prekyba – „nuoga“… Šiuo atveju „nuogi“ ne mes, o grafikai [juokiasi]! Daug kas mano, kad indikatoriai tik trukdo, blaško ir panašiai. Kadaise taip galvojau ir aš. Iš pradžių bandžiau išsiversti be jų. O vėliau ėmiau juos testuoti – šimtais! Prisimenu, vienu metu grafike turėjau dvylika indikatorių… Tačiau paskui supratau: ne, taip negalima. Ir pradėjau jų atsisakyti!

Vienintelis po šio atsijojimo likęs indikatorius – MACD. Tačiau naudoju jį kitaip nei dauguma treiderių. Neatsižvelgiu į signalinę liniją – tiesiog stebiu histogramos krypties pasikeitimą. Tačiau ir vien to neužtenka! Man MACD yra filtras, o ne tiesioginis įėjimo signalas. Sprendimą dėl įėjimo priimu trimis žingsniais. Pirma, man reikia modelio, pavyzdžiui, vidinio baro, išorinio baro arba pin baro. Antra – šio modelio pramušimo. Trečia – MACD patvirtinimo. Jei indikatorius nerodo pokyčių ir išlieka ankstesnės krypties, pavyzdžiui, bulių, o aš noriu parduoti, MACD tarsi sako: ne, ne, ne, jokių pardavimų, palauk! Štai taip jį naudoju – tik filtravimui. Įėjimui reikia kitų signalų. Tačiau, kaip jau sakiau, svarbiausia laikytis taisyklių. Net jei sistema atnešė dešimt nuostolių iš eilės, tai dar nereiškia, kad ji neveikia. Prieš tvirtai spręsdami, ar turite prekybinį pranašumą, turėtumėte sudaryti bent 100, 200 ar 300 sandorių.

— O jei sudarėte 300 sandorių, tačiau bendras rezultatas nuostolingas? Koks būtų kitas jūsų žingsnis?

— Jei daugiau kaip 50 % sandorių būtų nuostolingi, vadinasi, metas keisti strategijos prielaidas arba jos atsisakyti ir ieškoti kitos. Pagrindinė mano naudojama strategija gera tuo, kad ją lengva ištestuoti. Tiesiog savaitgalį skirkite laiko grafikams ir susiraskite mano naudojamus modelius. Mėgstamiausias mano modelis – dviejų žvakių apėmimo modelis. Pasirinktos priemonės grafike raskite visus tokius modelius per pastaruosius, tarkime, tris mėnesius. Pažiūrėkite, kas vyko po modelio pramušimo. Ar rinka toliau judėjo pramušimo kryptimi? O gal pramušimas buvo klaidingas? Pridėkite MACD patikrą… MACD nepersipiešia. Daugelis indikatorių persipiešia ir istoriniuose grafikuose rodo tobulą rezultatą, tačiau realiomis sąlygomis jis būna kitoks. Persipiešiantys indikatoriai – tikra apgaulė… Negaliu jų pakęsti! O juk kažkas juos perka! Taip, grafike jie atrodo puikiai, tačiau tą akimirką, kai reikia priimti sprendimą, jų reikšmė dažnai būna visai kitokia.

Toks mano požiūris! Man svarbus paprastumas. Jei strategija paremta paprastomis prielaidomis, galiu ją ištestuoti. Skirti kelis savaitgalius ir įsitikinti: štai, iš 100 modelių 70 būtų davę pelną – tikriausiai verta pabandyti pagal šią strategiją prekiauti.

— Patikslinsiu mūsų klausytojams… Jei gerai prisimenu, yra du pagrindiniai prekybos pagal MACD būdai: naudojant signalinį slankųjį vidurkį arba histogramą. Kiek suprantu, jūs taikote antrąjį?

— Taip.

— Pataisykite, jei klystu, bet histograma iš esmės parodo pirkėjų ir pardavėjų spaudimą… Atrodo, „TradingView“ numatytuosiuose nustatymuose jai naudojamos dvi spalvos – raudona ir žalia. Jei histograma raudona, stipresnis pardavėjų spaudimas, jei žalia – pirkėjų. Žinau, kad naudojate nestandartinius nustatymus. Pasidalytumėte jais? Ir papasakotumėte, kaip konkrečiai naudojate šį indikatorių?

— Turiu pasakyti, patys nustatymai nėra labai ypatingi. Tradiciškai naudojami 12 ir 26 periodai. Apskritai, kas yra MACD? Šis indikatorius parodo atstumą tarp dviejų eksponentinių slankiųjų vidurkių. Vieno periodas – 12, kito – 26. Vienas greitasis, kitas lėtasis. Histogramoje matome atstumą tarp jų. Vienintelis su MACD naudojimu susijęs keblumas – kartais jo reikšmė būna virš nulio, kartais žemiau. Juk tai osciliatorius! Jis svyruoja aplink nulinę liniją. Iš pradžių MACD buvo vienspalvis, o aš naudoju dviejų spalvų versiją. Pasikeitus histogramos krypčiai, pasikeičia ir jos spalva. Kam man to reikia? Taip paprasčiau! Mano metodas labai paprastas. Atsidarau prekybos terminalą ir ieškau MACD krypties pasikeitimų. Radęs tokį pasikeitimą žiūriu, ar toje vietoje susiformavo modelis. Todėl man patogiau, kai krypties pasikeitimas pažymimas kita spalva. Viskas taip paprasta, kad suprastų net vaikas! Mano sūnui jau daugiau kaip trisdešimt, todėl jo kaip pavyzdžio nepateiksiu. Bet jei turėčiau, tarkime, šešiametį anūką, galėčiau paprašyti: rask grafike vietą, kur šis indikatorius iš žalio tapo raudonas. Ir jis tai padarytų! Viskas taip paprasta. Pasakytų: seneli, EUR/USD H4 grafike MACD pakeitė spalvą! Gerai, bet vien to neužtenka. Dar reikia svingo maksimumo ir ties juo susiformavusio modelio. Taigi niuansų yra! Tačiau pirmiausia žiūriu į MACD.

Daugelis pradedančiųjų treiderių pasimeta atsisėdę prie grafikų. Nežino, nuo ko pradėti. Kas duos įėjimo signalą? Pats daugybę kartų susidūriau su šia problema! Kaip nustatyti gerą įėjimo momentą? Kokia priemone geriau prekiauti? Dabar tokių abejonių nebeturiu. Tiesiog peržiūriu grafikus: raudona, raudona, raudona… O, žalia! Šiandien pastebėjau, kad dieniniame GBP/USD grafike kažkas formuojasi. Pasakiau sau: gerai, grįšiu vakare ir pažiūrėsiu, kaip užsidarys dieninė žvakė. Jei užsidarys meškų žvakė, tai gali reikšti korekcijos pradžią. O jei vėliau MACD nukris žemiau nulinės linijos, bet bendras trendas išliks kylantis, gali atsirasti gera proga prie jo prisijungti.

Tai taip paprasta, kad daugelis netiki, jog veikia [juokiasi]. Per neseniai vykusį seminarą internetu – beje, ačiū už galimybę pasidalyti žiniomis su jūsų bendruomene – manęs klausė apie pelningų sandorių dalį. Ji siekia 84 %. Sudariau 1 000 sandorių: 840 pelningų ir 160 nuostolingų. Pasirodo, kai kurie manimi nepatikėjo. Šiandien išsiunčiau jiems nuorodą į savo sąskaitos stebėseną, kad įsitikintų patys. Tai reali sąskaita, jai jau dveji metai. Tegul pasižiūri! Aš žinau, kad mano strategija veikia, bet galbūt kitiems reikia įrodymų.

— Puiku! Aptarkime jūsų strategiją išsamiau. Sakėte, kad jus domina momentai, kai MACD histograma pakeičia spalvą. O kaip rinkos struktūra? Ar jūsų strategijai svarbu, kad rinkoje būtų trendas?

— Taip, pradedu nuo histogramos, bet paskui kruopščiai analizuoju rinką. MACD krypties pasikeitimas man tik užsimena, kad situacija gali būti įdomi. Pirma, prekiauti verta ne pagal kiekvieną MACD signalą. Histograma turi būti aiškiai išsitęsusi aukštyn arba žemyn. Šoninis judėjimas manęs nedomina! Ji turi būti gerokai nutolusi nuo nulinės linijos. Antra, kurį laiką jos kryptis turi išlikti stabili. Neturi būti „pjūklo“, kai spalva nuolat keičiasi: raudona, žalia, raudona, žalia… Tokiu atveju signalu pasitikėti negalima. Taigi viskas šiek tiek sudėtingiau nei „MACD tapo žalias – įeiname!“ Ne, ne! Seminare, kurį surengėme jūsų platformoje, minėjau, kad MACD reikia taikyti tam tikras taisykles. Jo reikšmė turi būti pakankamai aukšta arba žema. Ir spalva kurį laiką turi nesikeisti. Jokio „pjūklo“! Tai pirmas dalykas…

Tačiau pakartosiu: neprekiauju vien pagal MACD! Man tai tik įrankis, leidžiantis iš 35 grafikų atsirinkti įdomiausius. Iš tų 35 galiu pasilikti, pavyzdžiui, vos tris, nes juose pastebėjau U formos MACD apsisukimą. Šiuos grafikus išnagrinėsiu kur kas atidžiau. Jei matau stiprų trendą, prieš jį neinu. Mano prekyba susijusi su korekcijomis, tačiau nebandau jų gaudyti – renkuosi prisijungti prie trendo. Leidžiu korekcijai įvykti, o jai pasibaigus įeinu trendo kryptimi.

„Price Action + MACD“ strategiją taikau ilgesniuose laiko intervaluose – dieniniame ir H4. Skalpingui naudoju kitą strategiją. Joje taip pat yra MACD, bet modelių nestebiu – vertinu tik svingų maksimumus ir minimumus. Kaip jau sakiau, kiekvienai priemonei reikia savito metodo! Paimkime auksą. Dievinu juo prekiauti! Auksas ir MACD – geriausi draugai [juokiasi]. Jie puikiai dera! Per savo seminarus dažnai rodau aukso prekybos pavyzdžius. Tiesiog neįtikėtina, kaip gerai jie vienas kitam tinka. Dieniniame ir keturių valandų aukso grafike MACD veikia stebuklingai – tiesiog stebuklingai. Jei suprasite, kada į MACD atsižvelgti, o kada jį ignoruoti, galite pasiekti 80 % pelningų sandorių dalį.

— Supratau! Vadinasi, viskas kiek sudėtingiau nei „MACD histograma pažaliavo – perkame, paraudonavo – parduodame“. Pardavimui pirmiausia norite matyti pakankamai stiprų judėjimą aukštyn, kad indikatorius patektų į… Nenoriu sakyti „perpirkimo zoną“! Bet kad MACD histogramos viršūnė būtų aukštesnė už ankstesnes. Jei po to spalva pasikeičia, pradedate ieškoti įėjimo sąlygų – kaip sakėte, „Price Action“ modelio: vidinio baro, apėmimo modelio ir panašiai. Situacijų, kai histograma svyruoja aukštyn ir žemyn šalia nulinės linijos, vengiate. Ar teisingai supratau?

— Taip, tokiomis sąlygomis prekiauti neverta. Noriu dar kai ką pridurti. Labai svarbu suprasti, kas yra vidinis ir išorinis baras. Vidinis baras iš esmės yra konsolidacija! Jis reiškia, kad iš pradžių susiformavo didelė, tarkime, dieninė žvakė, o kitą dieną rinka nesugebėjo pramušti nei jos maksimumo, nei minimumo. Tai ir yra vidinis baras. O ką žinome apie konsolidaciją? Jos pramušimas – prekybos galimybė! Man vidinio baro modelio pramušimas reiškia, kad rinka nusprendė pajudėti. Kuria kryptimi? Žinoma, pramušimo kryptimi.

Be abejo, kartais pramušimai būna klaidingi. Jei visi pasitvirtintų, treidingas būtų pernelyg paprastas! MACD padeda man išvengti klaidingų pramušimų. Ne visų, bet daugumos. Dažnai nutinka, kad pramušimas įvyksta, tačiau MACD kryptis nesikeičia. Man tai pavojaus signalas! Mane bando suklaidinti – reikia palaukti! Todėl ir naudoju MACD kaip filtrą. Sprendimų vien pagal jį nepriimčiau, tačiau filtravimui jis tinka puikiai. Ne kartą savo sekėjams rašiau: gerai, bičiuliai, susiformavo vidinis baras, bet MACD vis dar rodo bulių signalą. Laukiame pramušimo! Jei gausime pramušimą ir meškų MACD signalą, galėsime parduoti. Tačiau jei matote pramušimą žemyn, o MACD vis dar rodo bulių signalą, apie pardavimą pamirškite. Tai reiškia, kad mus bando suklaidinti, trendas pernelyg stiprus ir kaina greičiausiai kils toliau. Taigi prekyba pagal švarų grafiką yra gerai. Bet dar geriau – švarus grafikas ir MACD.

— Puiku! Apibūdinkime kokį nors sandorį pagal jūsų sistemą. Padėkime klausytojams įsivaizduoti jūsų prekybos metodą – juk grafikų neturime… Tarkime, MACD histogramoje susiformavo daug žalių stulpelių ir staiga atsirado raudonas. Tai rodo stiprėjantį pardavėjų spaudimą. Tada tikrinate, ar rinka nesuformavo modelio. Tarkime, matote meškų apėmimo modelį. Jau turite du kriterijus sandoriui atidaryti. Kas toliau?

— Tarkime, analizuojame kylančią rinką. Joje formuojasi kylantis svingas. Žiūriu į grafiką, bet meškų MACD signalo nematau. Tada tikrinu, ar nėra modelio. Modelis ir MACD signalas man vienodai svarbūs. Beje, mėgstamiausi mano modeliai – vidinis baras ir apėmimo modelis. Jei modelis atsiranda, o MACD signalo neduoda, įtraukiu grafiką į stebimų priemonių sąrašą ir laukiu pramušimo. Jei MACD duoda meškų signalą, bet pramušimo nėra, vis tiek įtariu, kad kažkas ne taip. Įėjimui reikia trijų sąlygų: modelio, jo pramušimo ir MACD patvirtinimo. Būtent tokios prekybinės situacijos man turi prasmę!

Vieną rinką – auksą – analizuoju H1 laiko intervale, nes jame ši strategija veikia gerai. Kitomis priemonėmis prekiauju H4 ir D1 laiko intervaluose. Į trumpesnius nežiūriu – ten susiformuoja pernelyg daug modelių! M5 grafike turbūt galima rasti po dvidešimt modelių per dieną [juokiasi]. Kai kurie pasitvirtina, bet daugelis – ne, todėl jų vertė nedidelė. Visada sakau: ne viskas auksas, kas auksu žiba! Ne visi modeliai pasitvirtina. Žmonės mėgsta ieškoti trumpesnių kelių. Nusiperka kompiuterį, atsidaro sąskaitą pas brokerį ir pradeda prekiauti! Spaudyti „SELL“ ir „BUY“ mygtukus gali kiekvienas. Tačiau paskui supranta, kiek daug dar reikia išmokti. Mokymasis būtinas. Žinoma, pradedantiesiems kartais sekasi, tačiau rimtai kliautis sėkme neverta. Galiausiai svarbiausios žinios. Jos padeda atsijoti situacijas, kurios gali nepasitvirtinti, ir susitelkti į geriausias. Neverta prekiauti pagal visus modelius iš eilės – taip tiesiog neveikia! Meškų apėmimo modelis turi būti svingo maksimume, o bulių – minimume. Bulių apėmimo modelis svingo maksimume reiškia didelę trendo tęsimosi, o ne apsisukimo tikimybę!

Praktika labai svarbi. Penkiolika treidingo metų mane daug ko išmokė. Praradau nemažai sąskaitų, kol pradėjau uždirbti. Iki pelningos prekybos man prireikė ketverių metų. Jau septynerius metus kiekvienus metus užbaigiu pelningai. Man tai sėkmė. Kartais metinis pelnas nedidelis, bet vis tiek pelnas. Atrodo, šie metai bus aštuntieji, kuriuos užbaigsiu su pliusu. Turiu penkias sąskaitas. Viena skirta ateities sandoriams – joje galiu prekiauti be brokerio… Tačiau prekyba ateities sandoriais visiškai kitokia nei CFD prekyba. Beje, CFD kainų judėjimo pagrindas – ateities sandorių rinkos judėjimas. Juk kotiruotes turime iš kažkur gauti, tiesa? Dar turiu tris CFD sąskaitas ir vieną Lenkijos akcijoms. Lenkijos akcijų rinka turbūt labiausiai spekuliatyvi visoje Europoje! Jos kapitalizacija tokia maža, kad kotiruotėms pakeisti kartais pakanka vieno didelio kliento. Turiu kelių Lenkijos bankų pirkimo pozicijų – jų akcijų kapitalizacija gana didelė. Ne milžiniška, bet pakankama.

— Gerai! Jei neprieštaraujate, grįžkime prie MACD. Norėčiau suformuluoti savotišką gidą, kad klausytojai galėtų savarankiškai ištestuoti jūsų strategiją. Tarkime, svingo maksimume susiformavo meškų apėmimo modelis. MACD spalva pasikeitė iš žalios į raudoną. Dabar reikia trečios sąlygos – apėmimo modelio pramušimo. Ką laikote pramušimu? Žvakės užsidarymą žemiau modelio minimumo?

— Taip, žinoma. Reikia pramušti modelį formuojančios žvakės minimumą. Vidinio baro atveju tai būtų motininė žvakė. Man pramušimas reiškia būtent žvakės užsidarymą už lygio! Jei kalbame apie D1, neužtenka, kad kaina dienos metu tiesiog nusileistų žemiau ankstesnės žvakės minimumo. Ji ten turi užsidaryti. Todėl D1 grafike tenka laukti vidurnakčio. Tik žvakei užsidarius žemiau minimumo galime sakyti, kad pramušimas iš tiesų įvyko. Juk likus keturioms valandoms iki vidurnakčio kaina gali pakilti ir galiausiai užsidaryti modelio diapazono viduje! Tada pramušimas bus klaidingas. Po klaidingo pramušimo rinka mėgsta judėti priešinga kryptimi, ir dar dvigubai greičiau. Ji sugaudo treiderius už lygio ir – šast! – nuskrieja į kitą pusę. Visada sakau: norėdama mus apgauti, rinka pasirengusi imtis visko. Ji mėgsta gudrius triukus! Todėl turime būti pasiruošę įvairioms situacijoms. Taip, man pramušimas reiškia, kad žvakė peržengė lygį, už jo užsidarė ir pradėjo formuotis nauja.

— Kalbate apie dieninį laiko intervalą?

— Dieniniame grafike žvakę reikia tikrinti vidurnaktį, taip. Tiksliau, iškart po vidurnakčio. H4 grafikuose paprasčiau, nes per parą susiformuoja šešios žvakės. Man labiau patinka prekiauti H4 – ten viskas vyksta greičiau ir toli gražu ne visada reikia laukti dienos pabaigos. Kartais matau: prasidėjo JAV sesija, žvakė užsidarė žemiau minimumo, MACD leidžiasi – galima įeiti į rinką!

— Čia kalbate apie H4?..

— Viskas priklauso nuo situacijos! Kartais prekybinė situacija susiformuoja H4 grafike, pagal ją sudarau sandorį, paskui patikrinu dieninį grafiką ir pamatau modelį ir ten. Bet taip: jei modelis susiformavo H4, prekiauju pagal H4 grafiką. Jei dieniniame laiko intervale – pagal dieninį. Kartais manęs klausia: pramušimas įvyko per pirmąsias penkiolika keturių valandų žvakės minučių, ką daryti? Na… Palaukti dar tris valandas ir keturiasdešimt penkias minutes! Juk modelis susiformavo H4, todėl ir pramušimą reikia stebėti tame pačiame laiko intervale.

Žinoma, viskas priklauso nuo jūsų tolerancijos rizikai. Jei mėgstate rizikingą prekybą, galite mėginti įeiti vos kainai palietus modelio minimumą ar maksimumą. Tačiau kai pats bandžiau taip prekiauti, dažnai patekdavau į spąstus! Rinka išeidavo už modelio ribų, o po valandos sugrįždavo. Tikėdavausi, kad pramušimas vis dėlto įvyks, tačiau MACD spalva nesikeisdavo… Galite pabandyti tokį būdą, bet įeikite tik gavę MACD patvirtinimą. Tai padės šiek tiek sumažinti riziką. Asmeniškai renkuosi sulaukti žvakės užsidarymo. Kai kurie sako, kad esu lėtas treideris, kad prekiauju kaip sraigė. Tiesiog nemėgstu skubėti! Kaip visada sakau, bus ir kita diena, ir kitas sandoris. Tai tarsi judėjimas su minia: eidamas vienu žingsniu priekyje gali nepastebėti, kada ji apsisuks ir patrauks atgal. Taip pat ir treidinge – man labiau patinka judėti su minia, su didžiaisiais rinkos dalyviais. Nebandau jiems nurodinėti krypties [juokiasi]. Jei įeisiu 20–30 punktų prastesne kaina, nieko baisaus. Man svarbiau saugumas – mano sąskaitos saugumas.

Dar neaptarėme kapitalo valdymo, nors nuo jo prasideda viskas. Viskas! Jei nesugebate tinkamai valdyti lėšų, nepadės net geriausia strategija. Koks rodiklis svarbiausias? Juk jų tiek daug: pelningų sandorių dalis, pelningumas, Šarpo rodiklis, rizikos ir pelno santykis… Daugybė statistinių parametrų! Tačiau man svarbiausias – sąskaitos nuosmukis. Jei sugebi jį kontroliuoti, niekada nepralaimėsi. Nors, žinoma, visko gali nutikti [juokiasi]! Tai tik mano nuomonė, su kuria galite nesutikti. Asmeniškai niekada nežiūriu, kiek šiandien uždirbau ar praradau. Man svarbiausia, koks šiandien buvo sąskaitos nuosmukis. Kokia buvo mano rizika! Šiemet didžiausias mano sąskaitos nuosmukis siekė 15 % ir truko vos mėnesį. Paprastai stengiuosi, kad jis neviršytų 10 %. Nes nuo 15 % netoli iki 20 %, o tada!.. Galima pamiršti visą sąskaitą. Žinoma, prekiaudamas 1 000 dolerių sąskaitoje gali rizikuoti net 60 %. Jei prarasiu 600 dolerių, kaip nors ištversiu! Bet jei jūsų sąskaitoje būtų 100 000 dolerių, ar rizikuotumėte 60 000?

— Žinoma, ne! Ir dauguma žmonių taip nesielgtų. Nebent kokie nors milijardieriai…

— Taip, pasitaiko, kad milijonieriai praranda tokias sumas. Tačiau pažįstu žmonių, patyrusių tokius nuostolius, nors jie visai ne milijonieriai. Ir tokių daug – pernelyg daug! Tai tiesiog kvaila, atleiskite už tiesumą. O priežastis ta, kad jie nesugebėjo kontroliuoti savo sąskaitos nuosmukio. Man nėra svarbesnio rodiklio.

— Visiškai sutinku! Taigi aptarėme įėjimo kriterijus: MACD, modelius, pramušimus… Kitas klausimas turbūt būtų, kur nustatote stop loss ir take profit? Papasakotumėte?

— Mano stop loss visada paremtas modeliu, pagal kurį prekiauju. Jei modelio dydis – 100 punktų, stop loss nustatysiu maždaug dešimčia punktų virš jo. Tarkime, stebiu kylantį svingą. Jo maksimume susiformuoja modelis, ir noriu parduoti. Stop loss nustatau šiek tiek virš modelio, maždaug dešimties punktų atstumu. Tačiau taip elgiuosi tada, kai modelio dydis neviršija 100 punktų. Žinoma, apytikriai – tai nėra griežta taisyklė. Kartais modelis būna tiesiog milžiniškas. Pavyzdžiui, GBP/JPY grafike pasitaiko 200 punktų modelių. Tokiu atveju stop loss nustatau už pramušimo žvakės.

Kodėl? Jei žvakė atsidaro modelio diapazone, o užsidaro už jo ribų, vadinasi, kažkas rinkoje nusprendė, kad atėjo metas pramušimui. Nustatydami stop loss už pramušimo žvakės tikimės, kad kaina nebegrįš į vietą, iš kurios prasidėjo pramušimas, nes ten bus stipri pardavimų zona. Savo stop loss nustatau 10–15 punktų virš pramušimo žvakės. Jei rinka jį pasieks, vadinasi, ji nebėra meškų pusėje ir kylantis trendas atsinaujino. Iš žvakių galima spręsti, kas vyksta rinkoje. Matome pramušimo žvakę, atsidariusią modelio ribose ir užsidariusią už jų – vadinasi, sprendimas priimtas. Kas jį priėmė? Pardavėjai. Kur? Pramušimo žvakės pradžios srityje. Bent jau aš tai suprantu taip. Rinkoje nuolat varžosi pirkėjai ir pardavėjai. Kas stipresni? Šią akimirką – pardavėjai. Nustatyti stop loss aukščiau jų įėjimo kainos reiškia pastatyti jį saugioje zonoje. Jei rinka pakils virš pramušimo žvakės ir suveiks mano stop loss, ką gi… Nieko nepadarysi, padariau viską, ką galėjau [juokiasi]. Pardavėjų nebėra – vadinasi, reikia jungtis prie pirkėjų. Štai taip ir nustatau stop loss!

O dėl take profit… Universalaus sprendimo nėra. Mano išėjimai priklauso nuo daugybės veiksnių. Vienas jų… Yra toks žmogus – Bulkovskis. Jis rinko įvairių modelių statistiką, atliko testus. Ištestavo daugybę tūkstančių modelių! Skaičiau, kad norėdamas nustatyti, kaip dažnai rinka pramuša „galvos ir pečių“ modelį, jis ištyrė 3 000 tokių modelių. Apskaičiavo, kad 70 % atvejų po pramušimo kaina nueina atstumą, lygų 70 % modelio dydžio. O juk paprastai visi naudoja santykį 1:1! Tačiau ponas Bulkovskis pasakė: ne, judėjimas siekia 70 %… Žinoma, teoriškai! Jis taip pat testavo išorinių barų, apėmimo modelių pramušimus. Padarė išvadą: jei judėjimas po pramušimo prilygsta modelio dydžiui, pramušimą galima laikyti geru, pasiteisinusiu. Ištyręs kelis tūkstančius šių modelių apskaičiavo, kad tokio dydžio judėjimo tikimybė siekia 72 %.

Todėl manau, kad mano pelno tikslas turėtų būti nutolęs per atstumą, lygų modelio dydžiui. Tačiau tai teorija! Kartais aplinkybės neleidžia nustatyti tokio tolimo take profit. Paprastai tikslą nustatau ties artimiausia paklausos ar pasiūlos zona. Jei noriu parduoti ir matau, kad netoliese yra paklausos zona, būtent ji ir bus mano tikslas. Nebandau imti pelno žemiau paklausos zonos, nes kaina greičiausiai ties ja sustos. Paskui prasidės korekcija, kaina grįš prie modelio ir mėgins dar kartą… Rinka retai krinta žemyn kaip akmuo. Paprastai ji juda pirmyn ir atgal, formuodama svingus!

— Puiku! Labai glausta, man patinka. Tikiuosi, žiūrintieji ir klausantieji sugebėjo visa tai įsivaizduoti. Paminėjote paklausos ir pasiūlos zonas – aptarkime jas išsamiau. Žinau, kad turite joms skirtą prekybos strategiją OPOS. Ką reiškia ši santrumpa?

— „Only Pending Order Strategy“ – strategija, kurioje naudojami tik atidėti orderiai!

— Man patinka, kaip pavadinate savo strategijas! Akivaizdu, kad OPOS pirmiausia pravers turintiems įprastą darbą ir negalintiems ištisomis dienomis sėdėti prie grafikų. Tačiau prieš pereidami prie jos papasakokite apie savo požiūrį į palaikymo ir pasipriešinimo bei paklausos ir pasiūlos zonas. Jei gerai suprantu, šias sąvokas atskiriate.

— Taip, mano požiūris gali skirtis nuo įprasto – per seminarus visada apie tai perspėju. Juk daugelis mano, kad tai tas pats! Žmonės šių sąvokų neskiria, nes jos iš tiesų daug kur persidengia. Vis dėlto tai nėra tas pats, bent jau mano manymu. Palaikymą ir pasipriešinimą laikau lygiais, kuriuos rinka sukuria techniniu būdu. Kartais tai įvyksta dėl naujienų: paskelbiami duomenys, ir rinka staigiai atšoka nuo tam tikros kainos. Tačiau nebūtinai į tą lygį sureaguos, kai ateityje prie jo sugrįš – juk naujienų tuomet jau nebus! Pavyzdžiui, paskelbiami „Nonfarm Payrolls“ duomenys ir auksas pašoka nuo 1 900 iki 1 950. Vėliau grįžta iki 1 900, tačiau „Payrolls“ duomenys tuo metu jau nebeskelbiami! Pagal tokius horizontalius lygius galiu prekiauti, bet vertinu juos atsargiai.

Paklausos ir pasiūlos zonos – visai kitas dalykas. Kad rinkoje susiformuotų didelis kylantis svingas, reikia jėgos, reikia stambių pirkėjų. Vadinu juos „didžiaisiais žaidėjais“. Tai rinkos rykliai – dideli bankai ir rizikos draudimo fondai. Šios institucinės įmonės valdo mums sunkiai įsivaizduojamas sumas. Milijardus dolerių! Didieji žaidėjai pajėgūs paveikti rinkos kainas. Mums verta sekti paskui juos, o ne su jais ginčytis.

Tarkime, kažkas pradėjo pirkti auksą po 1 900. Jis stumia kainą vis aukščiau ir aukščiau, nors naujienų nėra! Kaina tiesiog ėmė kilti. Tokiu atveju galime tikėtis, kad ties 1 900 lygiu bus likę papildomų lėšų pirkimui. Kodėl? Nes didieji žaidėjai negali iš karto nupirkti viso norimo aukso kiekio – taip jie išjudintų rinką. Kaina pakiltų, o jų orderiai būtų vykdomi nepalankiomis kainomis. Todėl pozicijas jie skaido į mažesnes dalis. Tarkime, nori nusipirkti dvi tonas aukso. Pirmą toną perka po 1 900. Kainai po atšokimo sugrįžus, nuperka dar 250 kilogramų, paskui dar ir dar… Jie tiesiog priversti skaidyti orderius. Jei mėgintų iš karto nusipirkti dvi tonas ties 1 900, paskutinis kilogramas jau būtų nupirktas po 2 000. Jie stengiasi pernelyg neišjudinti rinkos, todėl orderius dalija į dalis. Vadinu tai „orderių blokais“.

Štai taip rinka ir juda. Prekybai naudoju „NinjaTrader“ platformą, nes ji leidžia stebėti realias ateities sandorių rinkos apimtis. Jose iš tiesų galima aptikti orderių blokus. Tai visai kitokia prekyba nei „MetaTrader“ ar „TradingView“. Tačiau galiausiai viskas susiveda į tam tikras pirkėjų ir pardavėjų susidomėjimo sritis. Visada sakau: jei kaina grįžta į tokią zoną, rinkos dalyvių aktyvumo ir vėlesnio atšokimo tikimybė labai didelė. Aš tikrai tikiu tokiomis zonomis ir pagal jas prekiauju.

Tarkime, USD/JPY kaina pakyla nuo zonos 150, 200 ar 300 punktų, o paskui pradeda lėtai leistis atgal. Ties zona pateiksiu atidėtą pirkimo orderį, tikėdamasis dar vieno atšokimo. Šis metodas geras tuo, kad galiu pateikti orderius ir išvykti atostogauti! Kainai pasiekus zoną orderis bus įvykdytas automatiškai, todėl nepraleisiu prekybos galimybės. Štai kodėl atidėti orderiai naudingi norintiems išbandyti prekybą kaip pomėgį. Tokie žmonės dažnai turi vos porą laisvų valandų per parą. Po darbo jie gali išanalizuoti rinką, rasti paklausos ir pasiūlos zonas, kurias kaina galėtų pasiekti rytoj, ir ties jomis pateikti atidėtus orderius.

Taikydamas šį metodą stop loss dažniausiai nustatau už zonos, o take profit – tokiu pat atstumu kaip stop loss. Rizikos ir pelno santykis išeina 1:1! Statistika rodo, kad rinka nuo tokių zonų dažniau atšoka, nei jas pramuša. Tarkime, ties 1 900 turiu paklausos zoną. Tikimybę, kad kaina ją pramuš ir leisis toliau, vertinčiau maždaug 30 %. Vadinasi, atšokimo tikimybė – 70 %. Tai tiesa! Panagrinėkite šiuos lygius ir pamatysite, kad prieš juos pramušdama kaina paprastai patikrina juos du ar tris kartus. Jei radote stiprų lygį, nuo kurio kaina staigiai nutolo prieš kelias dienas, savaites ar net mėnesius, jai sugrįžus galite tikėtis dar vieno atšokimo. Galbūt mažesnio, bet bent kažkokio. Vadinu tai „strategija dirbantiems žmonėms“. Statistika mūsų pusėje! Ji rodo, kad prieš pramušimą tikriausiai sulauksime bent vieno atšokimo. Juk šią zoną sukūrė didieji žaidėjai – banginiai, rinkos rykliai. Jie neleis kainai lengvai pro ją pereiti.

Tačiau labai svarbu zonas analizuoti ir atsirinkti geriausias. Tai nėra sudėtinga: geriausios tos, nuo kurių kaina nuėjo didžiausią atstumą. Atsidarote, tarkime, Kanados dolerio grafiką ir skaičiuojate: nuo šio lygio kaina pakilo 800 punktų, o dabar krinta… Jei iki jo nusileis, lygis suveiks dar bent kartą. Galime suplanuoti sandorį. Tarkime, paklausos zonos plotis – 50 punktų. Atidėtą orderį pateikiame šiek tiek aukščiau viršutinės zonos ribos. Stop loss – 50 punktų. Žinoma, tai priklauso nuo laiko intervalo. Šią strategiją galima taikyti ir H1, ir M15. Viskas priklauso nuo to, kaip dažnai norite, kad jūsų orderiai būtų įvykdomi.

— Gerai, jei teisingai suprantu… Palaikymo ir pasipriešinimo lygius suformuoja naujienos – NFP, CPI ir kitos. O paklausos ir pasiūlos zonas suformuoja instituciniai orderiai. Institucinės įmonės neatidarys aukso pozicijos už milijardą dolerių iš karto, nes aukso kaina staigiai pašoktų. Todėl didelę poziciją suskaido į mažesnes ir perka, tarkime, po 200 milijonų. Minėjote, kad „NinjaTrader“ platformoje matote apimtis, padedančias analizuoti paklausos ir pasiūlos zonas. O jei treideris šios platformos neturi? Ar galima ką nors stebėti pačiame grafike? Sakėte, kad verta vertinti judėjimo nuo lygio dydį. Ar dar ką nors? Kaip atskirti geras zonas nuo prastų?

— Žinoma, judėjimo dydis labai svarbus. Didelis judėjimas rodo pirkėjų arba pardavėjų jėgą. Turiu indikatorių, kuris žymi šias zonas. Prieš daug metų radau vieną tokį indikatorių, bet jo rezultatai buvo keisti, todėl nusprendžiau sukurti savąjį. Su draugu kelis mėnesius ieškojome geriausių parametrų. Šis indikatorius remiasi žvakių modeliais, o ne apimtimis! Prijungti indikatorių prie biržos duomenų srauto ir gauti realias apimtis brangu. Be to, jis vis tiek veiktų ne visiems. Todėl mūsų indikatorius paremtas technine analize. Tačiau vertės jis turi! Atvirai kalbant, geriausios zonos yra ties viršutine ir apatine grafike matomo kainų diapazono riba. Viskas taip paprasta! Nes šios zonos seniausios, o atstumas tarp jų – didžiausias.

Kai zonos labai arti viena kitos, taikau kitą strategiją. Jei jas skiria vos 20–30 punktų, laikau tai konsolidacijos sritimi ir prekiauju pagal pramušimus, o ne atšokimus. Įeinu judėjimo kryptimi, naudodamas „Buy Stop“ ir „Sell Stop“ orderius. Paprastai kainai krintant į paklausos zoną perku – galima sakyti, prekiauju prieš tuometinį judėjimą. Tačiau kai zonos arti viena kitos, naudoju „Sell Stop“ ir „Buy Stop“ orderius ir prekiauju judėjimo kryptimi. Ištrūkusi iš diapazono kaina paprastai juda iki kitos zonos. Zonos palengvina stop loss ir take profit lygių nustatymą. Take profit visada nustatau prieš artimiausią zoną.

Taigi pagal zonas galima prekiauti ir judėjimo kryptimi, ir prieš ją. Nuo daugelio veiksnių priklauso, kur pateiksiu atidėtą orderį. Tačiau geriausias būdas išmokti tokios prekybos, manau, yra praktika. Atsidarykite demonstracinę sąskaitą ir praktikuokitės! Beje, mano indikatorius prieinamas Rainerio platformoje – žinoma, visiškai nemokamai.

— O kaip situacijos, kai rinka nusileidžia iki zonos, tačiau nuo jos neatšoka, o pradeda konsoliduotis? Kartais ten išbūna aštuonias, devynias ar dešimt žvakių… Grafike susidaro savotiška maža konsolidacija. Kaip vertinate tokius atvejus?

— Tai blogai! Jei kaina į zoną nereaguoja ir nuo jos neatšoka, vadinasi, ten nebėra pinigų, galinčių ją atstumti. Tai gali reikšti, kad artimiausiu metu zona nustos veikti. Viskas priklauso nuo pinigų! Jei orderių blokas nepakankamai didelis, kainos jis nesulaikys.

— Ką tuomet daryti? Uždaryti sandorį ar laukti, kol rinka pati jį uždarys pagal stop loss?

— Ir vėl viskas priklauso nuo treiderio gyvenimo būdo. Jei jis dirba biure ir per pertrauką gali žvilgtelėti į telefoną, sandorį gali uždaryti. Tačiau daugelis tokios galimybės neturi. Autobuso vairuotojas ar gamyklos darbininkas juk nesiblaškys tikrindamas grafikus telefone! Tokiems žmonėms sunkiau. Todėl visada pabrėžiu: kiekvienas atidėtas orderis turi turėti stop loss ir take profit. Net jei atšokimas nedidelis, yra tikimybė, kad kaina pasieks take profit. O prekiauti be stop loss, kai negali stebėti situacijos, apskritai negalima. Taigi stop loss ir take profit būtini. Be jų prekiauti pernelyg pavojinga – juk nežinome, kaip pasielgs rinka.

Godumo irgi reikia vengti. Neverta take profit nustatyti pernelyg toli. Santykio 1:1 visiškai pakanka. Apskritai godumas – rimta problema [juokiasi]. Treideriai nori vis daugiau ir daugiau. Mėgstu sakyti, kad pagrindinė prekybos nesėkmių priežastis – kantrybės stoka. Nekantrūs treideriai pažeidžiami daugelio problemų, pavyzdžiui, baimės praleisti pelningą galimybę. „Šiandien būtinai turiu įeiti į rinką“, „Kaip čia taip – jau tris valandas žiūriu į grafikus ir dar nesudariau nė vieno sandorio“… Ne! Niekada neatidarau pozicijos, jei ja nesu įsitikinęs. Tiesiog susidarykite kontrolinį sąrašą: „Kad sudaryčiau sandorį, turi įvykti tai, tai ir tai.“ Viskas! Taip išvengsite blaškymosi, abejonių ir emocinių sprendimų. Tiesiog viską susirašykite: vienas, du, trys! Modelis, pramušimas, MACD. Tokia mano strategija.

— Trumpai ir aiškiai! Puiku. Sakėte, kad siekiate santykio 1:1. Ar pasitaiko sandorių su mažiau palankiu santykiu? Pavyzdžiui, kai už kiekvieną rizikuojamą dolerį gaunate 70 centų pelno?

— Taip, žinoma. Mano pelningų sandorių dalis gana didelė, todėl galiu sau leisti prekiauti ir esant prastesniam nei 1:1 santykiui. Turiu vieną sąskaitą, kurioje pelningų sandorių dalis siekia 95 %. Tačiau tai skalpingo strategija, pagal kurią prekiauju vos apie mėnesį, tad išvadoms dar per anksti. Senesnėse, dvejų ar trejų metų sąskaitose mano pelningų sandorių dalis siekia 80–85 %. Todėl galiu prekiauti su prastesniu nei 1:1 santykiu ir vis tiek uždirbti. Žinote… Galbūt man nereikėtų taip sakyti, juk mūsų klausosi ir neseniai į treidingą atėję žmonės. Bet, atvirai kalbant, rizikos ir pelno santykis manęs ne itin jaudina. Man kur kas svarbiau sandorio sėkmės tikimybė.

— Tačiau tai dvi tos pačios monetos pusės! Daugelis pradedančiųjų mano, kad rizikos ir pelno santykis turi būti bent 1:2 ar 1:3 – tuomet galima prekiauti pelningai net tada, kai teisus būni mažiau nei pusę kartų. Tačiau yra ir tokių treiderių kaip jūs, kurių pelningų sandorių dalis siekia 80–85 %. Jums nebūtinas net 1:1 santykis! Galite už kiekvieną rizikuojamą dolerį uždirbti 70 centų ir ilguoju laikotarpiu vis tiek prekiauti pelningai. Taigi ši moneta turi dvi puses. Reikia suprasti, kad pelningų sandorių dalis ir rizikos bei pelno santykis susiję. Kiekvienas turi rasti tinkamą jų pusiausvyrą!

— Taip, tenka rinktis tarp rizikos ir pelno santykio bei sandorių sėkmės dažnio. Aš renkuosi pastarąjį. Ypač skalpinge: ten į santykį apskritai nežiūriu, tiesiog bandau uždaryti sandorį pelningai. Jei matau, kad kaina juda prieš mane, poziciją uždarau be ilgų svarstymų. Bet apskritai… Vieną savo sąskaitą padariau viešą – jei įdomu, galite pasižiūrėti. Tai vidutinio dydžio sąskaita: nei milžiniška, nei maža. Todėl ją ir rodau – manau, toks lygis pasiekiamas norintiems prekiauti profesionaliai, bent jau pradžiai. O vidutinis mano rizikos ir pelno santykis yra maždaug 1:1,5. Už kiekvieną rizikuojamą dolerį gaudavau pusantro dolerio pelno. Pasitaikė sandorių ir su santykiu 1:40, tačiau buvo ir tokių, kuriuose už dolerį rizikos gavau vos 20 centų pelno. Antradienį vedžiau seminarą draugams iš Lenkijos. Vienas man pasakė: „Rizikavai 100 punktų, o uždirbai tik 25, cha cha cha!“ Atsakiau: „Taip, bet uždariau sandorį pelningai! Jei nebūčiau išėjęs iš rinkos, po poros valandų tų 25 punktų jau nebūčiau turėjęs. Kas geriau: įsikibti konkretaus santykio ar pasiimti rinkos duodamą pelną?“

Taigi rizikos ir pelno santykiui daug dėmesio neskiriu. Juolab kad mano pozicijų dydžiai nuolat kinta. Viename sandoryje galiu naudoti 0,5 loto, kitame – 0,1 loto. Negalima tiesiog pasakyti „prekiauju tik su santykiu 1:1 arba 1:2“ – viskas sudėtingiau! Kartais sandoris duoda 20 dolerių, kartais penkis. Kaip tokius sandorius lyginti pagal rizikos ir pelno santykį? Tiesiog nematau prasmės.

— Beje, Dargo, kalbamės jau pusantros valandos. Kaip ir buvau sakęs, noriu pasiteirauti, ar gerai jaučiatės. Tęsiame? O gal darome pertrauką ir užbaigiame kitą kartą?

— Jokių problemų, tęskime!

— Gerai, tuomet dar keli klausimai, ir baigsime. Anksčiau minėjote, kad atsižvelgiate į naujienas. Kad daugiausia – maždaug 70 % – remiatės technine analize, tačiau stebite ir pasaulio įvykius. Kaip naujienas naudojate prekyboje?

— Paprastai sekmadienio vakarą arba pirmadienio rytą pasiruošiu visai savaitei. Pasižiūriu, kokie svarbūs įvykiai numatyti. Pavyzdžiui, galiu matyti, kad ketvirtadienį Anglijos bankas priims sprendimą dėl palūkanų normos. Ketvirtadieniais dažnai būna daug įvykių – tokias dienas vadinu „superketvirtadieniais“! Tarkime, laukiamas pranešimas apie palūkanų normą, o po pusvalandžio – Jungtinės Karalystės CPI duomenys. Suprantu, kad šią savaitę prekiauti svaru pavojinga. Jei esu suplanavęs sandorių su svaru, juos sudarysiu tik pirmadienį ir antradienį. Trečiadienį, dieną prieš naujienas, tokią prekybą sustabdysiu. Tačiau skalpingu užsiimti galiu! Skalpingui naujienos neturi tokios didelės reikšmės. Vis dėlto pirmiausia esu svingo treideris, todėl prieš atidarydamas svaro poziciją turiu žinoti, ar gali įvykti kas nors, kas sugriautų techninės analizės prielaidas.

Po svarbių naujienų techninę analizę dažnai galima mesti tiesiai į šiukšliadėžę. Negaliu pakęsti seminarų prieš naujienas! Manęs klausia, kokia mano nuomonė apie EUR/USD. Atsakau: „Galiu papasakoti daug gražių dalykų, net žvaigždę iš dangaus nukabinti, bet prašau – pirmiausia sulaukime ECB posėdžio! Tik po jo galėsime realistiškai įvertinti situaciją. Kad ir ką pasakyčiau šiandien, rytoj, po ECB sprendimo, viską gali tekti išmesti į šiukšliadėžę.“

Todėl seku ekonominį kalendorių ir vengiu prekiauti poromis, kurioms netrukus numatyti svarbūs, volatilumą galintys padidinti įvykiai. Pavyzdžiui, praėjusį penktadienį prekiavau EUR/CAD – pardaviau. Poroje susiformavo apėmimo modelis, įvyko pramušimas, MACD paraudonavo. Gera galimybė! Pasidalijau ja savo „Telegram“ kanale, tikriausiai matėte. Pasakiau, kad parduodu. Vėliau pastebėjau, kad prasidedant JAV prekybai numatyta paskelbti Kanados mažmeninės prekybos duomenis. Parašiau: bičiuliai, jei duomenys bus geri, Kanados doleris sustiprės, ir tai bus palanku mano sandoriui. Tačiau jei duomenys prasti, poziciją uždarysiu kuo greičiau. Laimei, jie buvo geri, ir tą dieną uždirbau 70 punktų. Bet viskas galėjo baigtis kitaip! Jei rinka būtų staigiai pajudėjusi prieš mane, galėjau patirti 70 punktų nuostolį. Todėl technine analize galima remtis tada, kai nevyksta svarbūs įvykiai. Juos reikia įvertinti.

Čia verta pridurti dar kai ką. Kaip būtų paprasta, jei augant infliacijai doleris kristų, o jai mažėjant – kiltų! Deja, toli gražu ne visada būna taip. Rinka mėgsta nustebinti. Kartais jos reakcija atrodo visiškai neracionali ir belieka spėlioti, kas vyksta. Infliacija sumažėjo, bet doleris irgi nukrito – kodėl? Todėl prieš naujienas geriau apskritai neprekiauti. Niekada nežinai, kas gali nutikti! Žinoma, kalbu apie raudonai pažymėtus įvykius. Naudoju „Myfxbook“ kalendorių – man patinka jo paprastumas ir aiškumas. Visi svarbūs įvykiai ten pažymėti raudonai.

Vis dėlto kartais net „Payrolls“ nesukelia didelio volatilumo. Tarkime, trečiadienį laukiamas FED pranešimas apie palūkanų normą, o penktadienį – „Payrolls“ duomenys. Greičiausiai pastarieji stipriai nepaveiks rinkos, nes visus svarbius sprendimus FED jau bus priėmęs trečiadienį! Kitas FED posėdis vyks po šešių savaičių. Taigi jo nariai jau žino duomenis, kurie bus paskelbti penktadienį. Netikiu, kad FED nustatytų šalies pinigų politiką nežinodamas, kokie bus „Payrolls“ rezultatai! Mes, mažmeniniai treideriai, juos sužinosime tik penktadienį, o jie žino jau trečiadienį! Tokiu atveju į „Payrolls“ galima neatsižvelgti.

— Supratau! Puiku. Man patinka jūsų požiūris į naujienas. Jas labiau vertinate per rizikos valdymo prizmę: suprantate, kada geriau poziciją uždaryti, o kada palikti. Norėčiau paklausti dar vieno dalyko. Prekiaujate jau daug metų, tikrai ilgiau nei aš! Su kokiais išbandymais teko susidurti? Ir ko iš jų išmokote?

— O, išbandymai… Manau, didžiausias išbandymas esame mes patys. Pagrindinis mano priešininkas treidinge – aš pats! Prekyboje tenka įveikti savo silpnybes: godumą, neišmanymą, valios stoką. Svarbiausia laikytis savo strategijos taisyklių. Kaip sunku būti nuosekliam ir kontroliuoti emocijas! Vos pamatę ką nors įdomaus, pavyzdžiui, stiprų judėjimą po naujienų, iškart norime sudaryti sandorį. Tačiau turime nusiraminti ir sau pasakyti: „MACD signalo nėra, modelio taip pat nėra. Kodėl turėčiau čia prekiauti? Ramiai – reikia kantrybės.“

Emocinė prekyba man atnešė daugiau nuostolių nei bet kas kita. 2015 m. patyriau milžinišką nuostolį – prisiminsiu jį visą gyvenimą! Ne tik dėl dydžio, bet ir dėl to, koks kvailas buvo tas įėjimas. Jei rinką būčiau vertinęs ramiau, to sandorio niekada nebūčiau sudaręs. Buvau tiesiog apsėstas minties: „Visi perka – turiu pirkti ir aš!“ Taip jau nutiko, kad nusipirkau pačioje viršūnėje. Tiksliai viršūnėje! O paskui tiesiog sėdėjau ir stebėjau, kaip tirpsta mano sąskaita. Po trijų ar keturių dienų jos visiškai neliko. Tada mano prekyba pasikeitė. 2015-ieji visiškai pakeitė mano požiūrį į rinką. Pirmoje vietoje atsidūrė kapitalo išsaugojimas. Rinka neturi iš tavęs atimti daugiau kaip 15 %. Tai absoliuti riba! O vienam sandoriui – 5 %. Pradėjus laikytis šios taisyklės, viskas pasikeitė.

Taigi manau, kad pagrindinis treidingo išbandymas esame mes patys: tvirti mūsų įsitikinimai, silpna valia ir taisyklių nesilaikymas. Ryte sakome: neleisiu šiam sandoriui atnešti didesnio nei 2 % nuostolio! O vakare pasižiūrime – oho… Minus 5 %! Valios stoka… Yra labai talentingų žmonių, kurių charakteris puikiai tinka treidingui. Jie iš prekybos sukuria didelį verslą ir padeda uždirbti kitiems. Tačiau tokių nedaug, gal apie 2 % treiderių. Tai žmonės su kovotojo charakteriu. O dauguma mūsų – paprasti žmonės [juokiasi]. Mums savo charakterį reikia ugdyti!

Gerai prisimenu prekybos pradžią. Tiesą sakant, net stebiuosi, kad vis dar tuo užsiimu! Pirmieji treji metai buvo visiškai beprotiški – prarasdavau sąskaitą po sąskaitos. Iš tiesų turbūt turėjau mesti prekybą. Bet atsirado žmogus, kuris man padėjo. Jis paklausė: „Ką tu darai? Ar žinai, kas yra vidinis ir išorinis baras?“ Atsakiau: „Žinoma, juk tai pagrindai, apie juos viską žinau!“ „O kaip šis modelis? Ar čia atidarytum poziciją?“ „Taip, žinoma!“ „O nereikėtų!“ Mano mentorius pusę metų mokė mane žingsnis po žingsnio. Tai viską pakeitė. Pradėjau uždirbti.

Ką galėčiau patarti neseniai pradėjusiems prekiauti ir tiems, kurie jau turi patirties, bet dar nepasiekė stabilaus pelningumo? Pirma – stebėkite sąskaitos nuosmukį. Tai svarbiausias rodiklis, be jokių abejonių! Nežiūrėkite, kiek uždirbote – žiūrėkite, kiek praradote. Tai pirmas dalykas. Antras susijęs su kita rimta problema: daugelis žmonių tiki viskuo, ką pamato internete. Šimtų procentų pelnas, šimtai tūkstančių dolerių per dieną, žaibiškas praturtėjimas… Daugelis mano, kad 5 % per mėnesį uždirbantis treideris tiesiog apgailėtinas. „Penki procentai per mėnesį? Koks čia treideris? Aš tiek uždirbau vienu sandoriu!“ Taip… Klausimas, kiek ilgai išsilaikysite. Žinote, Vorenas Bafetas turbūt garsiausias investuotojas. Jo fondas „Berkshire Hathaway“ nuo 1964 m. uždirba maždaug 24 % per metus! Ir tai geriausias visų laikų investuotojas! Ar jūs, uždirbantys po 100 % per mėnesį, tikrai manote esantys geresni už Voreną Bafetą?

Todėl reikia kelti realistiškus tikslus. Nesitikėkite per savaitę ar mėnesį tapti milijonieriais. Jūsų laukia labai ilgas kelias. Teks kopti labai ilgais laiptais, pakopa po pakopos, ir pakeliui prarasite pinigų. Tačiau neskubėkite tapti milijonieriais – taip nepavyks. Žmonės, kurie nori greitų pinigų, paprastai greitai praranda ir pinigus, ir entuziazmą. Tuo jų istorija ir baigiasi.

— Ar to mentoriaus, kuris jus mokė pusę metų, metodas buvo panašus į jūsų?

— Jis šimtu procentų rėmėsi technine analize. Fundamentalioji analizė jo visiškai nedomino! Vien technika. Tai, ką man parodė, gerai veikė 2012–2013 m. O dabar manau, kad verta atsižvelgti ir į fundamentaliuosius veiksnius. Gyvename nelengvais laikais! Koronavirusas ir pandemija daug ką pakeitė. Infliacija smarkiai išaugo. Todėl ir pradėjau sekti naujienas. O mano mentorius prekiavo tik pagal techninę analizę… Deja, prieš kelerius metus jo netekome – ištiko širdies priepuolis. Jis buvo vyresnio amžiaus. Kai pradėjo mane mokyti, jam jau buvo septyniasdešimt. Tuo metu treidingas jam buvo tapęs pomėgiu, o ne darbu, todėl turėjo daug laisvo laiko. Tai buvo labai tolimas mano giminaitis. Daugiausia prekiavo akcijomis. Sužinojęs, kad prekiauju Forex rinkoje ir jau praradau dvylika sąskaitų [juokiasi], pasakė: „Gerai, parodyk, ką darai!“ O pamatęs susiėmė už galvos…

Jis pakeitė mano požiūrį į rinką. Dabar, padėdamas kitiems treideriams, stengiuosi elgtis taip pat: neskubu, aiškinu pagrindus ir esmines sąvokas, vengiu bereikalingo sudėtingumo. Jis išmokė, kad indikatoriai naudingi, tačiau tik tada, kai jų ne per daug. Prisimenu jo žodžius: „Tavo grafike net dešimt indikatorių. Įsivaizduok, kad prieš tave stovi dešimt žmonių ir klausi jų, ar dabar verta įeiti į rinką. Trys sako „taip“, trys – „ne“, keturi – „nežinome“. Na, ar jie padėjo priimti sprendimą? Arba klausi, kokius marškinius apsivilkti į vestuves, o kiekvienas atsako savaip. Juk tik pasimesi! Ar nebūtų paprasčiau paklausti tik dviejų?“ Jis dažnai pateikdavo gyvenimiškų pavyzdžių. Paprasti pavyzdžiai, paprasti atsakymai… Jo dėka supratau skirtumą tarp diskrecinės ir objektyvios strategijos. Diskrecinės strategijos remiasi pojūčiais! Žmonės dažnai save pervertina, laiko save genijais ir mano žinantys geriau. Diskrecinėje strategijoje pasikliauji savimi, objektyvioje – faktais. Asmeniškai nemėgstu strategijų, kuriose sprendimas įeiti grindžiamas jausmais, o ne faktais. Skirtumas tarp tokių strategijų milžiniškas!

— Jei neprieštaraujate, šiek tiek grįžkime atgal. Noriu pasitikslinti. Anksčiau pristatėte OPOS strategiją: minėjote limitinius orderius ir santykį 1:1. O kur tiksliai nustatote įėjimą ir stop loss?

— Tarkime, planuoju įeiti ties paklausos zona ir matau, kad anksčiau ji sukėlė didžiulį judėjimą. Tai rodo didelę paklausą ir ten esančius pirkėjus. Įėjimo orderį pateiksiu keliais punktais aukščiau zonos. Zonas braižau indikatoriumi, o jis nėra tobulas. Kartais kaina apsisuka vos nepasiekusi jo pažymėto lygio. Vis dėlto zoną ji paliečia dažnai – indikatorius tikrai geras! Bandžiau ir kelis kitus, tačiau jie buvo gerokai mažiau veiksmingi. Taigi paprastai įėjimą nustatau penkiais punktais aukščiau zonos, o stop loss – dviem ar trimis punktais žemiau jos. Jei zonos plotis – 20 punktų, stop loss atstumas išeina 25–27, gal 30 punktų. Pelno tikslą stengiuosi nustatyti tokiu pat atstumu nuo įėjimo, tačiau kiekviena situacija savita, universalaus sprendimo nėra. Jei kainos kelyje yra lygis, nuo kurio anksčiau ji atšoko, take profit nustatysiu prieš jį, net jei pelno tikslas bus mažesnis, nei norėčiau. Pasakysiu taip: stop loss lygį nustatyti lengviau nei take profit.

— Nes nustatant take profit reikia atsižvelgti į kainos struktūrą: svingų maksimumus ir minimumus, palaikymo bei pasipriešinimo lygius ir panašiai…

— Taip, kainos kelyje gali būti kliūtis, apsunkinanti take profit pasiekimą.

— Gerai! Pabaigai keli trumpi klausimai. Ačiū už kantrybę ir už tai, kad skyrėte mums tiek daug laiko. Beje, man patinka jūsų mokymo metodas. Sudarote ramaus, patyrusio treiderio įspūdį. Jokio skubėjimo! Pereikime prie trumpų klausimų. Kas šiuo metu jus labiausiai įkvepia – ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime?

— Asmeniniame gyvenime ruošiuosi pasaulio plaukimo čempionatui! Jis vyks kovą Dohoje, Kataro sostinėje. Šiuo metu tai pagrindinis mano asmeninis tikslas. Sprendžiant iš žiemos rezultatų, turiu šansą patekti į finalą! Stropiai treniruojuosi tris kartus per savaitę, planuoju padidinti iki keturių. O kalbant apie profesinius, su treidingu susijusius tikslus, norėčiau metus užbaigti su 100 % pelnu. Šiuo metu pelnas siekia… Tiksliai neprisimenu! Vienoje sąskaitoje maždaug 96–97 %, kitoje apie 85 % – jos iki 100 % turbūt pakelti nepavyks. Žinoma, pagrindinis mano tikslas – tęsti tai, ką darau! Nenoriu kelti konkrečių skaitinių tikslų, kurie mane slėgtų. Tačiau jei ir taip esu arti 100 %, kodėl gi nepasakius, kad tai mano tikslas?

Kas dar?.. Planuoju prisijungti prie jūsų mokymo programos. Man tai nauja! Ji labai patiko, tikiuosi, kad galėsiu skirti pakankamai laiko jūsų treideriams. Mėgstu išbandyti ką nors naujo. Kaip tik baigėsi mano dvejų metų sutartis su viena įmone. Džiaugiuosi, kad dabar galėsiu bendradarbiauti su jumis! Galbūt jūsų projektas mažesnis, bet matau, kad jūsų klientams mano analizė patiko. Visada malonu išbandyti naują veiklą, ypač kai tai proga dirbti su žmonėmis kitoje pasaulio pusėje. Per tą dvejų metų sutartį dirbau su europiečiais, daugiausia lenkais. Tačiau visada mielai bendradarbiauju, ypač Forex srityje. Labai malonu gauti tokių žinučių: „Daug metų patirdavau nuostolių, bet jūsų dėka pagaliau pradėjau uždirbti.“ Man tai visada didelis atlygis.

— Labai džiaugiuosi! Dar vienas klausimas apie plaukimą. Sakėte, kad ruošiatės pasaulio čempionatui Katare. Ar turite trenerį, ar treniruojatės savarankiškai?

— Štai mano treneris [parodo rankinį laikrodį].

— Laikmatis! Gerai [juokiasi].

— Taip, laikmatis. Treniruočių programas trims mėnesiams į priekį susidarau pats. Tai „Garmin“ laikrodis – juo matuoju visus savo intervalus, laiką, pulsą, kraujospūdį… Visus parametrus! Kartą per ketvirtį pasitikrinu pas gydytoją: atlieku eritrocitų ir kitus tyrimus. Darau viską, ką dariau būdamas profesionalus plaukikas. Mano amžiuje labai svarbu stebėti sveikatą – pulsą, kraujospūdį, kraujo rodiklius. Tai vertėtų daryti visiems, net jei nepatinka. Pasakysiu taip: amžinam gyvenimui nesame užprogramuoti [juokiasi]!

Plaukimas man leidžia atsitraukti nuo treidingo. Prekiauti per daug neverta – tai tik pablogina rezultatus. Kiekvienas turi rasti pusiausvyrą tarp pramogų, sporto ir darbo. Stengiuosi kuo daugiau judėti: kai neinu į baseiną, važinėju dviračiu. Per metus numinu apie 3 000 kilometrų. Ne plentais – man labiau patinka miškai. Grįžęs iš treniruotės visada jaučiu, kad protas ir požiūris į rinkas vėl aiškūs ir gaivūs.

Svarbiausia kantrybė. Nereikia vaikytis rinkos. Praleidote įėjimo momentą? Nebešokite į sandorį, palaukite kitos galimybės – ji tikrai atsiras. Juk turime tiek daug prekybos priemonių! Neatidarėte EUR/USD pozicijos? Galbūt tinkama situacija susiformuos aukso ar svaro grafike. Neskubėkite! Nebandykite prekiauti viskuo iš eilės. Emocinė prekyba – blogiausia, kas gali nutikti treidinge.

— Tarp plaukimo ir treidingo galima rasti daug panašumų! Abiejose srityse svarbus procesas ir režimas. Planuojate kelis mėnesius į priekį ir griežtai laikotės savo tvarkos. Kad ir koks būtų rezultatas, su juo susitvarkysite. Kasdien siekiate tapti geresnis – treidinge, plaukime ir apskritai gyvenime. Gal norėtumėte dar ką nors pridurti? Gal pamiršau užduoti kokį svarbų klausimą?

— Manau, aptarėme pakankamai temų! Tačiau, jei leisite, norėčiau duoti klausytojams vieną patarimą. Nežinau, ar turiu teisę patarinėti, bet… Bičiuliai, nepamirškite sąskaitos nuosmukio. Patikėkite, jei išmoksite jį kontroliuoti, viskas bus gerai. Neleiskite sandoriams atnešti dešimčių procentų nuostolio. Čia negali būti visiems vienodų griežtų taisyklių, pavyzdžiui, „ne daugiau kaip 1 ar 2 % nuostolio per dieną“ arba „ne daugiau kaip 1 % rizikos vienam sandoriui“. Kiekvienas turi nusistatyti taisykles pagal savo charakterį. Jei mėgstate adrenaliną ir stiprias emocijas, gerai – prekiaukite rizikuodami 5 %. Tačiau nusistatę ribą jokiu būdu jos neviršykite! Nesakykite sau: „Na gerai, surizikuosiu 10 %, nieko baisaus – jei nepavyks, prarasiu tik papildomus 5 %.“ Ne! Jei nustatėte taisyklę, jos laikykitės. Laikysitės taisyklių – laimėsite.

— Puiku! Kur klausytojai galėtų daugiau apie jus sužinoti ir kaip galėtų susisiekti? Atrodo, turite puslapį [„Socialinis tinklas“]?

— Taip! Tiesa, jį vedu lenkų kalba. Taip pat turiu treidingo grupę „Trading Price Action Patterns“. Šiuo metu joje apie 40 000 sekėjų, bet aktyvių narių vos apie tūkstantį, gal net mažiau. Joje pasakoju apie prekybą pagal „Price Action“. Jokių robotų, jokių šimtų indikatorių…

— Tik MACD?

— Taip [juokiasi]!

— Puiku! Labai ačiū, Dargo! Buvo malonu su jumis pasikalbėti. Dar kartą dėkoju, kad skyrėte laiko, pasidalijote savo metodika ir taip išsamiai viską papasakojote: apie „Price Action + MACD“, OPOS strategiją ir plaukimą… Šiame pokalbyje daug gyvenimiškų pamokų, kurias galima pritaikyti ir prekyboje. Labai tai vertinu! Ačiū, Dargo.

— Ačiū! Labai džiaugiuosi, kad pakvietėte į savo tinklalaidę. Tikiuosi, klausytojams šis pokalbis patiks ne mažiau nei mums. Ačiū!